Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Lietuvoje pradėjus efektyviau administruoti mokesčius pavyko pasiekti lūžį kovoje su šešėline ekonomika. Tikra tiesa – šešėlis mūsų šalyje mažėja. Tačiau kova su juo nepagrįstai susiaurinama iki administravimo, gaudymo ir baudimo. Būtent dėl to šešėlis vis dar didelis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad net 29 proc. tautiečių turi draugų ir artimųjų, kurie per pastaruosius metus dirbo šešėlyje: be darbo sutarties arba turėdami ją dalį atlyginimo gavo vokelyje. Latvijoje šis skaičius siekia 36 proc., Estijoje – 26 proc., o Švedijoje – tik 8 proc. Baltijos šalių skirtumas neryškus, tačiau kaip paaiškinti tokį didelį atotrūkį nuo Švedijos?
Pats šešėlis, tad ir jame veikiantys žmonės, yra už įstatymo ribų. O kova su šiuo reiškiniu paprastai siejama su teisėsauga – geresniu pažeidėjų identifikavimu ir griežtesnėmis bausmėmis. Ar gali būti, kad Lietuvos ir Švedijos šešėlio skirtumą galima paaiškinti kontrolės sistema ir bausmėmis?
Lietuvoje 55 proc. apklaustųjų mano, kad maža tikimybė būti pagautiems gaunant visą atlyginimą ar dalį jo vokelyje. Žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių turėjo darbo patirties šešėlyje, būti pagauti bijo dar mažiau. Su tuo susidūrę net 78 proc. mano, kad tikimybė būti pričiuptiems yra maža arba labai maža.
Atsakomybė už darbą šešėlyje Lietuvoje vertinama kiek griežčiau – 55 proc. sako, jog bausmės yra didelės (38 proc. teigimu, jos švelnios). Patirties darbo rinkos šešėlyje turintys žmonės bausmes vertina griežčiau nei kiti (60 proc. jų mano, kad jos labai ar gana griežtos).
Taigi, pirmiausia šešėlio problema yra ne numatyta atsakomybė: ji vertinama kaip didelė, tačiau daugelis jos išvengia. Tad kovojant su šiuo reiškiniu neužtenka pasirinkti paprasčiausio būdo – griežtinti bausmes. Tam tereikėtų pakeisti vieną teisės aktą. Bet kas iš to? Jei daugelis nuo jų išsisuka, tai reikšmingo poveikio neturi.
Švedijos pavyzdys tai tik patvirtina. Net 60 proc. šios šalies respondentų mano, kad bausmės už darbą šešėlyje yra ganėtinai arba labai mažos, ir tai netrukdo Švedijai turėti gerokai mažesnį darbo rinkos šešėlį, palyginti su Lietuva. Švedijoje svarbiau ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas – kad tikimybė įkliūti dirbant nelegaliai yra ganėtinai ar labai didelė, mano 63 proc. švedų.
Tačiau akivaizdu, kad tai ne vienintelė milžiniško skirtumo priežastis. Reikia žvelgti toliau – į ekonomines šešėlio atsiradimo priežastis.
Visose šalyse apklausos dalyviai laikosi vienos nuomonės, kodėl žmonės imasi nelegalaus darbo: už jį gauna geresnį atlyginimą, nes kitu atveju didelė darbo santykių apmokestinimo našta. Išties, mokesčiai siekia net apie 39 proc. Lietuvoje, 41 proc. Švedijoje (skaičiuojant du trečdalius vidutinių pajamų uždirbančiam žmogui). Bet jei ši našta nėra lengvesnė Švedijoje, kodėl ten darbo rinkos šešėlis mažesnis ne procentais, o kartais?
Todėl, kad mokesčiai turi skirtingą poveikį šešėliui, priklausomai nuo to, koks yra žmonių pajamų lygis. Tokio paties tarifo (pavyzdžiui, 40 proc.) mokestis, taikomas mažesnėms pajamoms, sukuria didesnes paskatas atsirasti šešėliui, nes kukliai uždirbantys žmonės ieško būdų, kaip patenkinti būtinuosius poreikius. Net ir atskaičiavus mokesčius vidutines pajamas uždirbantis švedas gauna apie šešis kartus didesnį atlyginimą nei lietuvis.
Todėl nenuostabu, kad tautiečiams yra paskata ieškoti darbo šešėlyje ir taip bandyti pasikelti atlyginimą, išvengiant dalies ar visų mokesčių. Kai pajamos didelės, mokėti tokio pat lygio ar net didesnius mokesčius yra lengviau – todėl šešėlis mažesnis.
Šios esminės įžvalgos trūksta kovoje su šešėliu. Nepagrįstai teigiama, kad kai kuriose šalyse mokesčiai net didesni, tačiau jose šešėlinės ekonomikos dalis daug menkesnė. Tai rodo, kad mokesčiai nedaro įtakos šešėliui. Nėra nieko toliau nuo tiesos. Mokesčiai ir kiti ekonominės veiklos suvaržymai visada yra pirminė šešėlio atsiradimo priežastis, ir darbo rinka – jokia išimtis. Tačiau didesnis ar mažesnis jų poveikis šešėliui priklauso nuo įvairių veiksnių (pajamų lygio, žmonių požiūrio ir kt.). Kol to nesuprasime, kova su šiuo reiškiniu bus susiaurinta iki gaudymo ir bausmių, t. y. iki to, kas visada veikia tik labai ribotai.
