Kadenciją baigianti valdžia visą savo valdymo laiką deklaravo kovą su šešėline ekonomika. Apie būtinybę mažinti, naikinti šešėlį kalba ir dabar į Seimą išrinktos partijos. Tačiau nepaisant garsios retorikos, veiksmų ir pažadų – šešėlyje vis dar skendi ketvirtadalis ekonomikos. Tai nepasikeis, kol priimant sprendimus nebus atsižvelgta į tikrąsias šešėlinės ekonomikos priežastis.
Kas kaltas dėl šešėlio? Aukšti mokesčiai, ar nemoralūs ir neatsakingi žmonės? Diskusijose nuomonės paprastai išsiskiria. Juk tiesa, kad šešėlis atsiranda dėl mokesčių, nes kuo jie didesni, tuo didesnis noras nuo jų pabėgti. Tačiau kita vertus, jei visi laikytųsi įstatymo raidės, tuomet šešėlio nebūtų. Bėda ta, kad nei viena, nei kita pusė neturi svarių įrodymų savo pozicijai paremti.
Tokiose situacijose reikia mažiau politikos, o daugiau šalto proto ir tyrimų. Praėjusiais metais buvo apklausta virš 6 tūkstančių Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos ir Baltarusijos gyventojų apie jų požiūrį ir įsitraukimą į šešėlinės ekonomikos veiklas. Statistiškai nagrinėjant ryšius tarp žmonių atsakymų į skirtingus klausimus pagaliau galima pateikti dalį atsakymų į diskusinius klausimus apie šešėlinę ekonomiką.
Pavyzdžiui, labai įdomu yra tai, kad statistiškai visiškai nėra jokio ryšio tarp to, kaip žmonės suvokia bausmių už šešėlinį darbą griežtumą, ir tarp jų įsitraukimo į šešėlį. Žmonės, kurie mano, kad bausmės už šešėlinį darbą yra griežtesnės, nėra linkę mažiau pateisinti šešėlinį darbą ar turėti draugų ar artimųjų, kurie dirba šešėlyje. Vadinasi, bausmės nedaro įtakos žmonių sprendimams pateisinti šešėlį ar jame dalyvauti.
Tačiau visai kitaip yra su tikimybe būti pagautiems dirbant be darbo sutarties arba gaunant bent dalį atlyginimo „vokelyje“. Dalis apklaustų gyventojų mano, kad ši tikimybė yra maža. Ši grupė žmonių statistiškai daug labiau pateisina darbą be darbo sutarties ar dalies atlyginimo gavimą „vokelyje“, be to – turi daugiau draugų ir artimųjų, kurie tokiomis veiklomis užsiima. Vadinasi, kas yra svarbu, tai ne bausmių griežtumas, o tai – kokia yra tikimybė, kad įkliūsi.
Dar vienas įdomus atradimas yra tas, kad kuo blogiau galvojama apie valdžią, tuo labiau pateisinamas šešėlis, ir tuo dažniau juo užsiimama. Tie žmonės, kurie dešimtbalėje sistemoje valdžios veiksmus vertina iš esmės neigiamai – nuo 1 iki 3 balų – daug dažniau palankiai pasisako apie šešėlines veiklas ir dažniau turi draugų ir artimųjų dirbančių šešėlyje, nei tie, kurie valdžią įvertina 6-10 balų.
Žmonių buvo klausta ir to, kokios jų nuomone yra pagrindinės darbo rinkos šešėlio atsiradimo priežastys. Statistiškai stipriausi ryšiai yra du. Pirma, kad darbo šešėlį labiau pateisina ir į jį labiau linkę įsitraukti tie, kurie mano, kad už šešėlinį darbą žmonės gauna didesnį atlyginimą, nes darbo santykių apmokestinimas yra didelis. Antra – pateisina ir labiau įsitraukę tie, kurie mano, jog žmonės nemato prasmės mokėti mokesčius, nes valstybės teikiamos paslaugos yra nekokybiškos arba jų nepakanka.
Ką visa tai reiškia? Kovojant su šešėliu svarbu ne bausmės, o jų neišvengiamumas. Žmonių dalyvavimą šešėlyje ir požiūrį į jį lemia mokesčių dydis – jei jie gyventojų suvokiami kaip neproporcingai dideli (dabar nuo atlyginimo sumokame apie 40 proc. mokesčių), žmonės nusiteikę šešėlyje dalyvauti ir jį pateisinti. Šios nuostatos ypatingai sustiprėja, jei žmonės nepatenkinti valdžios teikiamomis paslaugomis ar apskritai valdžios veiksmais.
Tai gali pasirodyti ne nauji dalykai. Vis dėlto jais, skelbdami kovą šešėliui, politikai nelinkę vadovautis. Jau įprasta dainelė, jog reikia didinti bausmes ir atsakomybę, ar riboti atsiskaitymus grynaisiais. Tačiau akivaizdu, kad tai yra tiesiog neveiksminga. Naivu tikėtis pagerėjimo, jei nebus įvertinta tai, kad viena iš svarbiausių šešėlio priežasčių yra dideli mokesčiai, ir kad sunku tikėtis mažesnio šešėlio rinkoje, kai ,,šešėlį” žmonės mato valdžioje.
