Pristatydamas metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą Ministras Pirmininkas teigė, kad Lietuvoje kova su šešėline ekonomika buvo sėkminga. Šešėlis Lietuvoje per metus sumažėjo nuo 27 iki 26 proc. bendrojo vidaus produkto.
Įdomu, kad pagal tuos pačius skaičiavimus šešėlis Lietuvoje mažėja jau penkerius metus iš eilės, todėl 2015-ieji nebuvo kažkuo išskirtiniai. Dar įdomiau tai, kad šešėlis Lietuvoje nuo 2010 m. buvusio aukščiausio lygio sumažėjo palyginus nežymiai, kiek daugiau nei dešimtadaliu.
Nelegalios prekės vis dar sudaro penktadalį cigarečių rinkos, 22 proc. – stipriojo alkoholio, iki 15 proc. – kuro rinkos. Lietuvos laisvosios rinkos instituto su partneriais atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis gyventojų pripažįsta, kad turi draugų ir artimųjų, kurie dirba ir gauna atlyginimą „vokelyje“.
Situacija iš esmės nepasikeis, kol politikai neįsisąmonins kelių paprastų dalykų.
Pirma, šešėlį sukelia ne „blogi” žmonės, o mokesčiai ir reguliavimai. Nėra atsitiktinumas, kad šešėlio daugiausiai yra tuose sektoriuose, kurie yra labiausiai apmokestinami – akcizinės prekės ir darbas. Kuo sunkiau veikti legaliai ir kuo brangiau įpirkti legalias prekes, tuo daugiau žmonės dirbs ir pirks nelegaliai. Klaidinga manyti, kad apmokestinus darbą 40 proc. ar cigaretes – 80 proc., tai neturės neigiamų pasekmių ir nesukels šešėlio.
Tai akivaizdu, tačiau kai ateina laikas priimti sprendimus, politikai randa priežasčių, kodėl darbo apmokestinimo Lietuvoje mažinti esą nereikia. Kaip ir pretekstų vis labiau apmokestinti ir reguliuoti legalų alkoholį. Nestabdo net tai, kad nelegalus alkoholis lengvai prieinamas – daugiau kaip trečdalis Lietuvos seniūnų teigia, kad jų vietovėje galima įsigyti nelegalių alkoholinių gėrimų. Kasmet per krizę padidinto PVM į biudžetą surenkama vis daugiau. Tačiau kai svarstoma, ar jį mažinti, biudžeto netekimai tampa svarbesni už mažesnes kainas ir šešėlį.
Antra, dažnai klystama vertinant mokesčių dydį Lietuvoje. Mokesčių tarifai nėra tas pats, kas į biudžetą surenkami mokesčiai. Vien tai, kad į biudžetą surenkama santykinai mažesnė suma mokesčių, skaičiuojant nuo BVP, dar nereiškia, kad mokesčiai yra maži, juos lengva mokėti ir ne jie sukelia šešėlį.
Darbas Lietuvoje apmokestinamas labiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Akcizinių prekių įperkamumas dėl aukšto apmokestinimo (mokesčiai sudaro nuo 50 iki 80 proc. jų kainos) ir santykinai mažo lietuvių pajamų lygio yra vienas mažiausių ES. PVM tarifas Lietuvoje yra tarp didžiausių ES.
Trečia, didelė dalis gyventojų šešėlį pateisina, nes nepasitiki valdžia ir nepritaria jos sprendimams. Reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, Lietuvoje atlyginimą „vokeliuose“ pateisina net 43 proc. gyventojų. Svarbu tai, kad šešėlį daug mažiau smerkia gyventojai, nepatenkinti valdžia ir jos veiksmais. Beveik trečdalis nepatenkintųjų valdžia pateisina cigarečių, alkoholio produktų, degalų kontrabandą, nelegalią gamybą ir platinimą. Patenkinti valdžia žmonės šešėliui daug nepakantesni – iš jų tik 15 proc. pateisina nelegalių akcizinių prekių pirkimą.
Tai rodo, kad šešėlis yra savotiškas protestas prieš valdžią. Beveik 70 proc. gyventojų mano, kad pagrindinė darbo rinkos šešėlio priežastis yra aukšti mokesčiai. Be to, gyventojams atrodo, kad sumokėti mokesčiai panaudojami netinkamai, neefektyviai.
Taigi, tam, kad šešėlis Lietuvoje reikšmingai mažėtų, reikia padaryti taip, kad pirkti ir dirbti legaliai būtų lengviau. Darbas ir prekės būtų mažiau apmokestintos ir reguliuojamos.
Priešingu atveju, kova su šešėliu neturės savo esminio ir efektyviausio elemento. Šešėlio dydis visada priklausys nuo žmonių požiūrio į valdžią ir įstatymus. Vargu ar galima tikėtis patriotiško ir entuziastingo mokesčio mokėjimo tuomet, kai pasitikėjimas valdžios institucijomis yra toks žemas, kaip Lietuvoje, kai žmonės nejaučia ryšio tarp to, kiek mokesčių jie sumoka, ir kokias valdžios paslaugas gauna.
