Pastangas gerinti viešojo administravimo kokybę ir mažinti gyventojams bei ūkio subjektams tenkančią biurokratinę naštą iki šiol ribojo vertybių, politinės valios ir į klientą orientuotų sprendimų stoka, antradienį pristatytoje studijoje pažymi Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Finansinės ir laiko sąnaudos, kurias patiria ūkio subjektai įgyvendindami teisės aktus ar prie jų prisitaikydami, Lietuvoje vis dar išlieka itin didelės. 2019 m. Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtoje „Pasaulio konkurencingumo ataskaitoje“ pažymima, kad Lietuva pagal reguliavimo naštą užima 85 vietą, pagal teisinės sistemos efektyvumą ginčijant valdžios sprendimus ir reguliavimus – 95 vietą iš 141 valstybių.
„Reitingai rodo, kad turime didžiulį potencialą stiprinti mūsų viešąjį administravimą kaip esminę šalies konkurencingumo ir gerovės kūrimo sąlygą. Tai leistų ne tik efektyviau naudoti turimus išteklius, didinti investicijas ir gerovę, bet ir stiprinti valdžios ir piliečių partnerystę bei tarpusavio pasitikėjimą”, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Jos teigimu, nors bandymų gerinti viešąjį administravimą buvo, tačiau esminio proveržio iki šiol pasiekti nepavyko.
„Analizuodami esamą reguliavimo sistemą priėjome išvados, kad buvo sukurta ir įgyvendinta nemažai reikalingų priemonių, tačiau trūko vertybinio supratimo apie institucijų kuriamą vertę piliečiui, – kalbėjo E. Leontjeva. – Teisinė bazė tam yra pakankama, bet ji įgyvendinama fragmentiškai. Aštrėjant globaliai konkurencijai, visų dalyvių motyvacija, pasiryžimas ir atsakomybė išlaisvinti gyventojus nuo nepagrįstų reguliavimų, o tarnautojus – nuo perteklinių funkcijų, tampa būtinybe.”
Svarbiais pokyčių nešėjais ir ambasadoriais turėtų tapti valstybės tarnautojai. „Šiandien valstybės tarnautojai yra patekę į nepavydėtiną padėtį, kai norėdami padėti žmogui to padaryti negali, nes yra įkalinti taisyklių ir reguliavimų gausos bei prieštaringumo. Tai trukdo jiems daugiau dėmesio skirti reguliavimo spragų šalinimui ir ūkininkavimo sąlygų gerinimui”, – įsitikinusi LLRI prezidentė.
Į priežiūros institucijose dirbančių tarnautojų pasiūlymus, kaip gerinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei paslaugų kokybę, jos nuomone, turėtų būti atsižvelgiama pirmiausia, nes būtent jie geriausiai žino opiausias konkrečios srities problemas.
Kaip rodo užsienio šalių patirtis, reformos pavyksta tuomet, kai tikslas mažinti reguliavimo naštą yra aiškiai apibrėžtas ir keliamas visoms viešojo administravimo institucijoms. Vienas tokių pavyzdžių yra Danija, išsikėlusi tikslą per 6 metus sumažinti 25 proc. ūkio subjektų reguliavimą ir administravimo naštą. Nors nuo reformos pradžios praėjo jau 16 metų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija iki šiol įvardija Daniją kaip gerosios praktikos pavyzdį modernizuojant viešąjį sektorių ir debiurokratizuojant valdymą.
LLRI pristatytoje studijoje rekomenduojama remtis Danijos pavyzdžiu ir reformos valdymą sukoncentruoti aukščiausią politinį mandatą turinčios vykdomosios valdžios lygmenyje. Taip, E. Leontjevos teigimu, būtų užtikrintas nuoseklus Vyriausybei pavaldžių institucijų darbo koordinavimas.
Reformos sėkmė tiesiogiai priklausys ir nuo teisėkūros kultūros – nuo to, kaip bus įgyvendinamos naujos reguliavimo iniciatyvos. Itin svarbu kokybiškai vykdyti išankstinį (ex-ante) teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, jį glaudžiai sieti su galiojančių teisės aktų stebėsena. Reikia disciplinos ir atsakomybės, kad būtų laikomasi Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų principų: proporcingumo, efektyvumo ir tikslingumo. Reguliavimams nustatyti galiojimo terminą, juos peržiūrėti periodiškai, taikyti taisyklę „one-in, two-out”.
Reikėtų ir toliau diegti teisinius saugiklius, kad valdžios funkcijos būtų nuolat kvestionuojamos, egzistuotų institucinis poreikis ir netgi kultūra jas optimizuoti. „Svarbu matuoti pokytį, tačiau jo atskaitos tašku turi būti kliento pasitenkinimas. Pilietis kaip klientas turi tapti lygiaverčiu valstybės kūrimo partneriu”, – kalbėjo LLRI prezidentė.
Su visa studija galite susipažinti šioje nuorodoje.
