„Auksavimas“ perkeliant ES teisę į nacionalinę teisinę sistemą (angl. gold-plating) vis dar yra vienas iš reikšmingų veiksnių, mažinančių Lietuvos konkurencingumą ir jos potencialą augti. „Auksavimo“ praktika nepagrįstai ir bereikalingai apsunkina gyventojų ir įmonių veiklą, o augant prisitaikymo kaštams kyla rizika, kad didės ir kainos arba nebus plečiama veikla.
LLRI nuotr.
Apie visa tai diskutuota trečiadienį vykusioje Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) diskusijoje „Teisės aktų „auksavimas“ – kaip atpažinti ir išvengti?“.
Parsisiųskite tyrimą
„Teisėkūros pagreitis ir noras aprėpti mūsų gyvenimą vis detalesnėmis teisės normomis kelia susirūpinimą. LLRI, kuriam teisėkūros tema visuomet buvo labai artima ir brangi, vis daugiau mąsto apie tai, kaip mes, žmonės, nuolat patiriantys laiko, žinių, ir vis ko ribotumą, sugebame aprėpti įstatymų gausą ir gylį. Ką jau kalbėti apie tų teisės aktų tinkamą įgyvendinimą ir kontrolę“, – sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
LLRI nuotr.
Diskusijos „Teisės aktų „auksavimas“ – kaip atpažinti ir išvengti?“ dalyvius sveikinusi teisingumo viceministrė Jurga Greičienė akcentavo, jog bendro tikslo matymas – pagrįsta, tvari ir teisinga teisėkūra – leidžia siekti proveržio perkeliant ES teisę į nacionalinį lygmenį bei užtikrinant geriausius visuomenės interesus, o taip pat darnią, kokybišką ir proporcingą teisėkūrą.
Viceministrės teigimu, šiandien turime atsakyti į svarbiausius klausimus: kam skirta ES teisė, kaip visuomenės ir verslo įsitraukimas į ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę procesus galėtų padėti ne tik geriau suprasti abipusius lūkesčius, bet ir kartu ieškoti priemonių jiems įgyvendinti.
Su tuo sutiko ir Vyriausybės kanceliarijos Strateginio valdymo grupės vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė. „Pagrindinis tikslas yra taiklus ir optimalus teisės aktas. Nepriklausomai, ar tai būtų nacionalinis teisės aktas, ar perkeliama ES teisė. Įrodymais grįstas sprendimų priėmimas – tai prioritetas, pagal kurį turime aiškiai žinoti, ką ir kodėl mes darome.“ Teisėkūra, jos teigimu, yra maratonas, o ne trumpa distancija.
LLRI nuotr.
Išsikėlus tikslą pagerinti Lietuvos teisėkūros procesus perkeliant ES teisę į nacionalinį lygmenį, pirmiausia svarbu aiškiai įsivardinti problemų šaknis. „ES teisės perkėlimas yra šachmatai, o Lietuva žaidžia šaškėmis. Teisės aktų „auksavimą“ sukelia giluminės prielaidos. Pirma, nėra dialogo tarp visuomenės ir valstybės institucijų, antra – į teisės aktą žiūrima ne kaip į priemonę, bet į tikslą savaime. O būti turėtų priešingai“, – kalbėjo advokatų kontoros TGS Baltic Lietuva partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka.
LLRI nuotr.
Teisingumo ministerijos ES teisės grupės vadovo Karolio Dieninio teigimu, tinkamas įstatymo įgyvendinimas Lietuvoje negali prasidėti be įsitraukimo į ES vykstančius procesus. „Norint tinkamai įgyvendinti ES teisės aktą, būtina pradėti pasiruošimą nuo dalyvavimo ES teisės akto projekto svarstyme. Tik tokiu atveju turime galimybę daryti įtaką ES teisės akto turiniui, iš anksto įvertinti kilsiančius iššūkius nacionalinei teisės sistemai ir pasiruošti adekvačiam įgyvendinimui, išvengiant nepagrįstų reikalavimų įtvirtinimo.“
Parsisiųskite tyrimą
Tarp jų, Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros politikos grupės Vyresniosios patarėjos Justės Bulytės teigimu, ne tik „popierizmo“ sukeliama administracinė našta. Vykdant teisės aktuose nustatytus reikalavimus patiriamos ir kitos išlaidos. Todėl būtina taikyti jau egzistuojančius įrankius teisėkūros proceso gerinimui. „Nuo 2023 m. Lietuvoje privalomas kompleksinis naštos vertinimas, kuris yra dar viena priemonė išvengti auksavimo ir pasitikrinti ar tikrai nacionalinėje teisėje nustatomi įpareigojimai neviršija ES teisės akte nustatytų reikalavimų“, – sakė J. Bulytė.
LLRI nuotr.
Tai ypač svarbu, nes teisės aktų „auksavimas“ turi realią materialinę išraišką. „Šios praktikos sukeliama perteklinė ir nepagrįsta našta niekur nedingsta – verslo subjektai norėdami padengti savo papildomus patiriamus kaštus arba mažina darbų apimtis, arba didina prekės ar paslaugos kainą. Taigi galiausiai nuo „auksavimo“ nukenčiame mes visi“, – pabrėžė LLRI vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė.
Pokalbį apibendrino advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas dr. Gintautas Bartkus. Jo teigimu, įstatymų gausa šiandien Lietuvoje yra pasiekusi tokį lygį, kad grasina pačiai teisinei valstybei. „Labai greitai galime turėti situaciją, kai kad ir kaip besielgtume, būsime priversti pažeisti vieną ar kitą teisės aktą. Tad tikslas, matyt, turėtų būti su mažiau padaryti daugiau“, – kalbėjo G. Bartkus.
Visą diskusijos įrašą galite rasti šioje nuorodoje.
LLRI nuotr.
Parsisiųskite tyrimą
