Šią savaitę Seime vėl taisomas kelerius metus rengtas ir tik nuo šių metų įsigaliojęs Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai teigia, kad įstatymo nuostatos diskriminuoja individualių įmonių savininkus, kurie, net ir neturėdami pajamų, negali pretenduoti į socialinę pašalpą taip kaip visi kiti piliečiai. Palikdama tokias įstatymo nuostatas valstybė baudžia piliečius, kurie stengiasi patys susikurti darbo vietą, atimdama jiems teisę į paramą nesėkmės atveju.
Siūlomomis įstatymo pataisomis didinami normatyvai, pagal kuriuos skiriama socialinė pašalpa bei kompensacija už šilumą ir karštą vandenį. Tokiu būdu lengvinamos sąlygos gyventojams gauti socialinę finansinę paramą iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tai padidins paskatas žmonėms gyventi iš pašalpų. Juo labiau diskriminacinė tampa šio įstatymo norma savarankiškai dirbančių asmenų atžvilgiu.
Įstatymas numato, kad šeimai, kai bent vienas jos narys turi individualią įmonę arba specializuotą ūkį, nei socialinė pašalpa, nei kompensacija už šilumą ir karštą vandenį neskiriama. Pašalpa ir kompensacija individualių įmonių savininkams skiriama tokiomis sąlygomis kaip kitiems gyventojams tik tuo atveju, kai įmonė yra likviduojama.
LLRI atkreipia dėmesį, kad įmonės turėjimas ar neturėjimas negali būti kriterijumi socialinei pašalpai gauti, kadangi pats savaime pajamų negarantuoja. Individualių įmonių verslas dažniausiai yra smulkus, sezoninis, todėl gali ir nesuteikti nuolatinių pajamų.
Tokios įstatymo nuostatos, o ne paramos programos ir strategijos ar susitarimai, demonstruoja tikrąjį valdžios požiūrį į smulkųjį verslą ir verslumą apskritai. LLRI ragina suteikti individualių įmonių savininkams tokias pačias socialines teises kaip ir kitiems piliečiams ir nebausti jų už pastangas kurti ekonominę gerovę.
