Lietuvos laisvosios rinkos institutas išrinko ir įvertino ryškiausias partijų rinkimų programų nuostatas, kurios veiks žmonių atlyginimus, mokesčius, pasirinkimo laisvę ir kasdienį ekonominį gyvenimą. Kas slypi po partijų pažadais, į kurias nuostatas rinkėjui atkreipti dėmesį, kaip jas vertinti?
Socialinės apsaugos gerinimas
„Palaikome įvykdytą socialinės paramos skirstymo decentralizaciją. Kartu numatome išanalizuoti išryškėjusius šios reformos nesklandumus ir klaidas. Sieksime, kad sutaupytos socialinės paramos lėšos būtų nukreipiamos į socialinių problemų sprendimą.“
2014 m. savivaldybėms pačioms leidus tvarkytis skiriant socialines pašalpas, jos gali tiksliau identifikuoti tuos gyventojus, kuriems iš tiesų reikia paramos. Sumažėjo tiek socialinę pašalpą gaunančiųjų skaičius, tiek bendra pašalpoms skiriama suma. Vis dėl to, nors situacija gerėja, dar nėra pasiektas prieš krizinis lygis, kai tiek socialinės pašalpos išlaidos, tiek gavėjų skaičius buvo perpus mažesnis. Gerai, kad toliau siekiama užtikrinti šios reformos tęstinumą ir spręsti socialinės apsaugos problemas.
Vertinimas: toliaregiška politika – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.
Valstybės valdymo tobulinimas
„Vykdydami valstybės administravimo sistemos pertvarkymą, mažinsime ministerijų, Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų ir verslo reguliuojančių įstaigų skaičių, panaikindami dirbtinas sukurtas ir perteklines valdymo sritis, besidubliuojančias funkcijas ir jas įgyvendinančias institucijas.“
Siekis sustabdyti biurokratijos ir biurokratų augimą, ir po truputį juos mažinti yra sveikintinas. Priešingu atveju, senėjant visuomenei, mažėjant žmonių, mokančių mokesčius, likę dirbantieji šios naštos gali ir nebepatempti. Visos pažangios šalys pripažįsta, kad perteklinė biurokratija trukdo, kainuoja ir yra resursų švaistymas. Gerai ir tai, kad partija planuoja atsisakyti perteklinių valdymo sričių ir institucijų funkcijų.
Vertinimas: toliaregiška politika – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.
Mažesni mokesčiai jaunoms šeimoms
„Didinsime neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų.“
Mažesni mokesčiai dirbantiesiems NPD didinimas yra puikus būdas realiai padidinti dirbančiųjų pajamas. Toks sprendimas yra daug efektyvesnis, nei pačios MMA didinimas, nes didinant MMA nuo padidinto atlyginimo dar yra mokami mokesčiai, todėl atlyginimo „į rankas“ padidėjimas būna mažesnis, nei tikėtasi. Štai nuo liepos minimalų atlyginimą padidinus 30 eurų, atlyginimas „į rankas“ padidėjo vos 21 euru. Visą kitą padidėjimą „suvalgė“ mokesčiai.
Vertinimas: Dirbti ir užsidirbti dabar – didesnę laisvę veikti užtikrinantis pasiūlymas.
Skaidresnė darbo apmokestinimo sistema
„Siekdami supaprastinti mokesčių sistemą, stengsimės padidinti paskatas legaliai dirbti ir mokėti visus mokesčius, apjungsime vadinamąsias „darbdavio“ ir „darbuotojo“ socialinio draudimo įmokas. Tai sumažins darbdavio motyvaciją mokėti ne visą atlyginimą, išgrynins darbo užmokesčio ir mokesčių sąvokas ir padidins pačių dirbančiųjų atsakomybę bei reiklumą valstybės institucijoms dėl sumokėtų mokesčių panaudojimo.“
Šiuo metu egzistuojanti darbo apmokestinimo sistema, kai Sodros įmokos yra padalintos į „darbdavio“ ir „darbuotojo“ lemia tai, kad Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis atrodo mažesnis nei kaimyninių valstybių, mokesčių sistema paini, o dirbantiesiems yra sunku įvertinti savo. Sujungus mokamus mokesčius sumažėtų paskatos „vokeliams“, o mokesčių sistema taptų skaidresnė ir paprastesnė.
Vertinimas: toliaregiška politika – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.
Naujos išmokos ir kompensacijos
„Sieksime įvesti vienodo dydžio paramą šeimoms už kiekvieną vaiką – vaiko pinigus. Priklausomai nuo Valstybės finansinių galimybių, 2018 metais realu planuoti 60 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį valstybės skiriamą jokiomis sąlygomis nesusaistytą išmoką.“ „Įvesime būsto paskolos palūkanas arba nuomos mokesčius dengiančias subsidijas jaunoms (iki 35 m.) šeimoms, įsigyjančioms būstą ne didmiesčiuose.“
Išmokos būtų mokamos nepriklausomai nuo jų gavėjų pajamų ir turto, o lėšų šaltiniai – nepagrįsti Partijos programoje numatyta keletas išmokų, kurios bus mokamos asmenims, nepriklausomai, nuo jų turimų pajamų ir turto. Štai į „vaiko pinigus“ pretenduoti galės visi – net ir tie, kurių pajamos gerokai didesnės už vidutines. Tas pats galioja ir kalbant apie būsto paskolos palūkanų arba nuomos mokesčių subsidijas – net ir šalia sostinės įsikūrusios šeimos, kurių pajamos siekia kelis tūkstančius eurų galės į jas pretenduoti. Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 518 tūkst. vaikų iki 18 m., mėnesinė 60 eurų išmoka biudžetui kainuotų apie 373 mln. eurų per metus. Ši suma beveik lygi 2016 m. numatytoms visoms valstybės išlaidoms poilsiui, kultūrai ir religijai (379 mln. eurų)!
Vertinimas: brangiausia mokesčių mokėtojui – didžiausią neigiamą poveikį biudžetui turintis pasiūlymas.
Žalieji kišenpinigiai
„Siekdami sumažinti vaikų ir paauglių susidomėjimą žalingais įpročiais, skatinsime nepilnamečių užimtumo didinimo priemones. Vienas pasiūlymų šioje srityje yra vaiko kortelės diegimas, į kurią kas mėnesį būtų pervedami užimtumui skirti pinigai, kuriuos būtų galima išleisti tik sveikatai palankiam užimtumui.“
Pinigų skyrimas vaikų užimtumui vaiko kortelės forma niekuo nesiskiria nuo kitų išlaidų užimtumui formų. Šie „kišenpinigiai“ būtų skiriami šeimoms nepriklausomai nuo jų finansinės situacijos – juos gautų ir pasiturinčių šeimų vaikai. Neaišku, kokioms veikloms galima būtų išleisti šias lėšas – ar būtų sudarytas tam tikras sąrašas paslaugų ar jų teikėjų. Tai atvertų dideles galimybes korupcijai. Be to, šeimų galimybė pasinaudoti šiais pinigais skirtųsi priklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar kitų sąlygų, pvz. mažesniuose miesteliuose gali net nebūti paslaugų, kurias būtų galima įsigyti su „vaiko kortele“. Taip būtų švaistomos valstybės lėšos.
Vertinimas: brangiausia mokesčių mokėtojui – didžiausią neigiamą poveikį biudžetui turintis pasiūlymas.
„Mokinio krepšelio” ir „studijų krepšelio” naikinamas – švietimo reformą suka atgal
„Atsisakysime „mokinio krepšelio“ metodikos bendrajame (formaliajame ir neformaliajame) metodikos, didinančios ugdymo sąlygų netolygumus, pakeisime su skirtinga didmiesčių ir periferijos situacija susietu klasių komplektų modeliu.“ Valstybiniai užsakymai vietoj „studijų krepšelio”: „Siekdami aukštojo mokslo valstybinio reguliavimo „studijų krepšelio“ metodiką pakeisime finansavimu pagal sutartis dėl parengtų specialistų profesijų ir skaičiaus su aukštosiomis mokyklomis, grindžiamas aukštųjų mokyklų profiliu, strateginiais uždaviniais ir pasiektais rezultatais pagal valstybės nustatytus kokybės kriterijus studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.“
Mokyklų finansavimo pagal klases tvarka yra ydinga, nes numato finansuoti pilnas ir pustuštes klases tuo pačiu principu. Įvedus naują ir pakeitus dabartinę mokinio finansavimo metodiką, kuri paremta principu „pinigai seka paskui mokinį“, būtų žengiamas žingsnis atgal. Įgyvendinant švietimo reformą buvo išjudinta nuo tarybinių laikų sustabarėjusi Lietuvos švietimo sistema. Jei baiminamasi, jog dėl „mokinio krepšeliu“ paremto finansavimo ugdymui skiriama nepakankamai lėšų, būtina ne grįžti prie nepasiteisinusio konkurencijos tarp ugdymo įstaigų neskatinančio finansavimo principo, o ieškoti būdų efektyvinti pačią sistemą, ir lėšas naudoti ne tuščių klasių finansavimui, o investuoti į mokslo kokybę. Tiek „mokinio krepšelio”, tiek „studijų krepšelio” esmė – kur mokytis sprendžia šeima. Panaikinus šį modelį, kur mokytis spręs biurokratai. Aukštojo mokslo atveju, biurokratai nuspręs dar ir tai, kokią specialybę studijuoti.
Vertinimas: atgal į praeitį – grįžimas prie planinės ekonomikos.
Valstybiniai verslai ir žemės ūkis
„Kritiškai vertiname šilumos ūkio nuomojimą privačiam verslui. Esame tikri, kad būtina toliau plėtoti biokuro – kaip vietinio ir nebrangaus kuro – diegimą šilumos ūkyje.“ „Neskubėsime parduoti ar atiduoti koncesininkui valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ – sieksime, kad tai išliktų valstybės kontroliuojama įmonė, kuri turi būti pelninga visuose padaliniuose.“
Pagrindinis tikslas turėtų būti kaip sumažinti vartotojams energetikos kainą, o ne kaip išlaikyti tam tikras įmones valstybės rankose. Didesnė konkurencija skatins gamintojus ir tiekėjųs paslaugas teikti pigiau. Tuo tarpu tiek energetikos, tiek tų pačių oro uostų nacionalizavimas tik užkirstų kelią konkurencijai.<
Vertinimas: atgal į praeitį – grįžimas prie planinės ekonomikos.
Subsidijos žemės ūkio verslui
„Įvesime krizinio laikino žemės ūkio rinkos reguliavimo mechanizmą. Jis leistų kriziniu laikotarpiu, žemės ūkio produkcijos pardavimo kainai kritus žemiau gamybos kaštų, įstatymo (pataisos) pagrindu taikyti laikinas sektorines rinkos reguliavimo priemones, skirtas užtikrinti minimalias pakankamas gamintojų pajamas.“
Ūkių pelno subsidijavimas iš biudžeto lėšų būtų neteisingas mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Neaišku, kodėl krizės metu negautas pelnas būtų kompensuojamas iš biudžeto tik ūkininkams, o ne, pavyzdžiui, kėdžių gamintojams.
Vertinimas: brangiausia mokesčių mokėtojui – didžiausią neigiamą poveikį biudžetui turintis pasiūlymas.
Valstybinis alkoholio monopolis – žaidžiame verslą
„Numatome alkoholio prekybą perkelti į valstybinį alkoholio prekybos monopolio tinklą, legalaus stipraus alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžiaus didinimą iki 20 metų, naktinės prekybos alkoholiu apribojimą, pardavimo vietų skaičiaus mažinimą.“
Jei valdiškų parduotuvių tikslas yra didinti alkoholio kainas ir taip mažinti prieinamumą –tai jau galima daryti didinant akcizą. Jei tikslas skirti daugiau pinigų prevencijai – tai galima padaryti tiesiog skiriant daugiau lėšų iš akcizo pajamų. Jei norima mažinti alkoholio pardavimo vietų skaičių – tai galima padaryti ribojant licencijų skaičių. Bet kokią alkoholio kontrolės priemonę, dėl kurio žalieji siūlo valdiškas alkoholio parduotuves, galima įgyvendinti ir be valdiškų parduotuvių. Nėra aišku, kaip alkoholinių gėrimų perkėlimas iš vienų parduotuvių į kitas sumažins jo prieinamumą, nes žmonės vis tiek jo galės įsigyti. Jeigu taip norima mažinti nepilnamečių suvartojamo alkoholio kiekį, reikia efektyviau įgyvendinti jau galiojančius įstatymus, o ne plėsti esamus. Prieinamumo tvarka vyresniems žmonėms nepasikeis, todėl atrodo, kad toks siūlymas tėra valstybės noras užsiimti dar viena komercine veikla. Alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžiaus didinimas iki 20 m. būtų vienas griežčiausių Europoje. Jei manoma, kad problema yra nepilnamečių suvartojamas alkoholio kiekis – šios amžiaus ribos didinimas niekaip, pavyzdžiui, alkoholį vartojančių penkiolikmečių.
Vertinimas: tiksinti bomba – nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas. Grįžimas prie planinės ekonomikos.
Pirkėjais apsimetę tikrintojai – žaidžiame tikrintojus
„Didinsime atsakomybę už alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams. Lietuvos teisinėje bazėje įtvirtinsime administracinių teisės pažeidimų imitavimo sąvoką, kuri leistų bendradarbiauti policijos pareigūnams ir nepilnamečiams, leidžiant taikyti Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Vokietijoje, JAV ir kitose šalyse veiksmingumą įrodžiusį slapto pirkėjo metodą.“
Žaidžiame pirkėjus Netikro pirkėjo įteisinimas yra žingsnis atgal nuo 2009 m. pradėtos vykdyti valdžios institucijų pertvarkos, kai institucijos tampa pagalbininkėmis konsultantėmis verslui, padedančiomis laikytis įstatymų, o ne specialiai provokuojančios juos pažeidinėti. Be to, programoje nurodoma formuluotė yra itin plati ir galinti išplėsti provokavimą pažeidinėti įstatymus į daug skirtingų sričių.
Vertinimas: grįžimas prie planinės ekonomikos
Daugiau valdžios profsąjungoms – į barikadas, draugai!
„Liberalizuosime sąlygas profesinių sąjungų veiklai (iš esmės atsisakysime profesinių sąjungų veiklos ribojimų, supaprastinsime streiko paskelbimo tvarką ir sąlygas).“
Profesinių sąjungų veikla jau dabar nėra ribojama. Pagal 50 LR Konstitucijos straipsnį, „Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.“ Iš programinės nuostatos gali kilti įspūdis, jog pagrindinis profsąjungų tikslas yra skelbti streikus. Streikas yra kraštutinė priemonė kylantiems konfliktams spręsti ir dažnas streikų skelbimas neturėtų būti viena pagrindinių interesų tarp darbuotojų ir darbdavių derinimo priemonių.
Vertinimas: atgal į praeitį.
Daugiau „progresyvumo“ – mažiau teisingumo
„Ilgalaikėje perspektyvoje mažindami pajamų nelygybę, sieksime pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius.“
Vadinamieji progresiniai mokesčiai tik dar labiau padidintų mokesčių sistemos neteisingumą. Jau ir dabar daugiau uždirbantys sumoka ir daugiau mokesčių. Pavyzdžiui, pusę gyventojų pajamų mokesčio biudžeto pajamų suneša 15 proc. dirbančiųjų. Pajamų nelygybę kur kas efektyviau galima mažinti tiksliau ir tikslingiau skirstant socialinę paramą, t.y. užtikrinant kad paramą gautų tik tie, kam jos iš tikro reikia. Vertinimas: pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių.
Didesni akcizai – brangus alkoholis + mažos pajamos = gėrimas šešėlyje
„Didinsime alkoholinių gėrimų akcizus.“ „Didinsime akcizus tabako gaminiams.“
Nors Lietuvoje taikomi akcizai ir taip žymiai didesni nei ES leistini minimalūs, šios kadencijos Seimas juos mokesčius dar didino net tris kartus. Didinti akcizai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Jau dabar akcizinių prekių įperkamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES. Mokesčiai sudaro 80 proc. cigarečių pakelio, apie 60 proc. benzino ir stipriųjų alkoholinių gėrimų kainos. Dideli mokesčiai skatina nelegalų alkoholio vartojimą. Tyrimai rodo, kad aukšta kaina, žemos pajamos ir pigios alternatyvos (t.y. nelegalaus alkoholio) prieinamumas skatina žmones rinktis nelegalią produkciją.
Vertinimas: nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas.
Senų automobilių apmokestinimas?
„Sieksime ir įvesime skatinančias priemones, skirtas mažinti transporto azoto oksidų emisijas. Viena iš priemonių – mokestinės priemonės automobilių parkui atnaujinti nuo dabar esančio vidutiniškai 15 metų senumo.“
Automobiliai yra įsigyjami iš jau apmokestintų pajamų, todėl bet koks papildomas jų apmokestinimas yra neteisingas. Žmonės skatinami „pravalgyti“ savo pajamas, o neskatinami taupyti ir už jas įsigyti turto. Egzistuoja didelė rizika, jog įvedus naujus mokesčius, siekiant surinkti daugiau pajamų galiausiai bus apmokestinti visi – ir seni ir nauji automobiliai. Galiausiai, lieka neaiškūs tokio apmokestinimo kriterijai – apmokestinus senu ar labiau aplinką teršiančius automobiliu, papildoma mokesčių našta užgriūtų jais važinėjančios nepasiturinčios visuomenės dalies pečius. Mokestis seniems automobiliams, greičiausia, būtų regresinis, t.y. žmonės turintys mažesnes pajamas mokėtų santykinai aukštesnius mokesčius. Primena šių laikų Mariją Antuanetę. „Neišgali nusipirkti net ir padėvėto automobilio? Pirk naują, iš salono!” Jei šia nuostata siūlomos mokestinės lengvatos įsigyjantiems naujus automobilius tuomet, vėlgi, tikėtina, kad šia valstybės parama pasinaudotų aukštesnes pajams gaunantys žmonės. Tokia parama prisidėtų gali net prisidėti prie pajamų nelygybės didėjimo.
Vertinimas: nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas.
Aiškins, ką dėtis į burną?
„Skatinsime sveiko maitinimosi įgūdžius per vartotojų informavimą ir sveikatai žalingų medžiagų naudojimo mažinimą (maisto priedai, cukrus, transriebalai, GMO ir t. t.). Pasitelkdami gerąją pasaulinę praktiką, pavyzdžiui, Prancūzijoje viešai skelbiamų populiarių trumpųjų žinučių kampanijos „valgyk, o ne užkandžiauk“, „pavalgei – pajudėk“, „valgai – gerk ir vandenį“, Danijoje plėtojamą nesveiko maisto žymėjimą bei papildomą apmokestinimą ir kitą sėkmingą patirtį, formuosime sveikos mitybos ir darnios gyvensenos įgūdžius.“
Nėra garantijos, jog papildomas cukraus ar riebalų turinčio maisto apmokestinimas skatins sveiką gyvenseną. Toks mokestis gali nesukelti jokio efekto – keli ar keliolika centų papildomai pridėti prie prekės kainos būtų per maža paskata atsisakyti produktų. O toks mokestis labiausiai nuskriaustų tuos, kurie turi mažiausias pajamas ir negali įpirkti brangesnio, sveiko maisto. Štai programos pavyzdyje pateikiama Danija, vienintelė valstybė, įvedusi tokį mokestį, po 15 mėnesių jo atsisakė.
Vertinimas: nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas.
Žalioji minties policija
„<…>Greičiausias būdas pakeisti didelės dalies žmonių elgesį – tai administracinis sprendimas, privalomas visiems valstybės ir mokesčių mokėtojų pinigais pasamdytiems žmonėms. Biudžetinės įstaigos gali būti įpareigotos rūšiuoti atliekas, valstybės tarnautojai – daugiau naudotis viešuoju transportu ar radikaliai sumažinti popieriaus naudojimą, valstybės užsakomos statybos gali naudoti efektyviausias medžiagas ir t. t.“ „Ženkliai didinsime „žaliųjų viešųjų pirkimų“ apimtis, administracinius sprendimus vertinsime pagal aplinkosauginės pažangos kriterijus. “
Kas trečias dirbantis suaugęs žmogus (tiek dirba viešajame sektoriuje) bus perauklėjamas: liepiama naudotis autobusu, nešvaistyti popieriaus. Kadangi, tai privalomas administracinis sprendimas – tikėtina, reikės ir pareigūnų naujajai tvarkai užtikrinti. Jau dabar viešųjų pirkimų sistema kenčia nuo neefektyvumo, per brangių pirkinių. Liepus pirkti tik efektyviausias medžiagas mokesčių mokėtojų pinigai gali būti švaistomi itin brangiems, ekologiškiems, bet ekonomiškai nepasiteisinantiems sprendimams.
Vertinimas: pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių.
Žais banką
„Lietuvos pašto“ pagrindu įsteigsime regionų plėtros banką, kuris padidins finansinių paslaugų prieinamumą regionuose ir atliks stabilizuojantį vaidmenį rizikingai veikiančio privataus finansų sektoriaus aplinkoje, ką pademonstravo 2009–2010 m. krizė Lietuvoje.“
Nėra priežasčių, kodėl valstybės valdomas nacionalinis komercinis bankas, esant lygioms konkurencinėmis sąlygoms, galėtų veikti geriau, teikti paslaugas geresnėmis sąlygomis, geriau tenkinti rinkos dalyvių poreikius nei jau veikiantys privatūs komerciniai bankai ar kitos kredito įstaigos. Privatūs komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos konkuruodamos ir siekdamos pelno ir apsaugoti indėlininkų ir savininkų lėšas, vertina kredito gavėjų mokumą, atsižvelgti į jų riziką ir tuomet sprendžia dėl paslaugų kainos. Jeigu nacionaliniam komerciniam bankui bus keliami kitokie veiklos reikalavimai (t.y. išduoti paskolas mažesne kaina, kredituoti rizikingus rinkos dalyvius, apskritai pigiau teikti paslaugas), nacionalinio komercinio banko veikla esant lygioms konkurencinėmis sąlygoms bus neišvengiamai nuostolinga. Taip yra todėl, jog nacionalinis komercinis bankas neturi pigesnių lėšų šaltinio ar negali teikti paslaugų mažesnėmis sąnaudomis nei jau veikiančios privačios kredito įstaigos. Tai vestų prie bankroto arba tokio banko veiklos subsidijavimo iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Vertinimas: pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių.
Programų vertinimas bus tęsiamas – LLRI pateiks visų partijų programų įvertinimus.
