Publikuoti galima tik su leidėjo sutikimu.
Greitai dirbti pradės 60 merų, apie 1 500 tarybos narių. Dalis iš 1 500 politikų, patekusių į koalicijas, vadovaus apie 14 tūkst. darbuotojų vien savivaldybių administracijose. Šie savo ruožtu išdavinės leidimus užsiiminėti verslu, tvarkys dokumentus leisti statyti pastatus, sandėlius ir fabrikus. Jei potencialūs investuotojai užstrigs savivaldybių koridorių labirintuose – investicijos į miestus ir rajonus neateis.
Koridorių labirintai ilgalaikė problema, o ne eilinė proga pakritikuoti biurokratus. Pirma, Lietuva smarkiai atsilieka pagal tiesioginių investicijų dydį ne tik nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, bet ir nuo artimiausių kaimynų – Latvijos ir Estijos. Investicijų kiekis tiesiogiai nulemia darbo našumą ir atlyginimų dydį. Šis ryšys akivaizdus tiek lyginant ES šalis, tiek Lietuvos miestus. Nieko netikėto čia nėra. Investicijos reiškia našesnes, didesnės kvalifikacijos reikalaujančias darbo priemones. Abu veiksniai kuria geriau apmokamas darbo vietas.
Antra, koridorių painumas yra svarbus veiksnys. Anot „Financial Times“ tyrimo, investuotojų motyvai perkelti verslą į kitą šalį yra šie: vietinės rinkos potencialas (45 %), kaimyninių rinkų potencialas (33 %), reguliavimas, verslo sąlygos (21 %), kvalifikuoti darbuotojai (17 %), infrastruktūra (8,5 %), klasteriai (6,5 %), gyvenimo kokybė (4,8 %), subsidijos (4 %), žemesnės sąnaudos (2,5 %). Paprastai tariant, reguliavimas yra daug svarbiau nei žemesnės sąnaudos ar subsidijos.
Trečia, verslo sąlygos yra kone vienintelis veiksnys, kurį mes galime pakeisti. Nes Lietuvos gyventojų (vartotojų) staiga nepadauginsime. Lietuvos geografijos nepakeisime. Tuo tarpu išravėti taisykles ir procedūras, vilkinančias investuotojų laiką, – galima. Pasaulio banko vertinimuose Lietuva atrodo prastai, kai išduoda leidimus sandėlio statybai per 91 dieną, o elektrą prijungia per 137 dieną. Ilgos procedūros tik vilkina laiką, kuria bereikalingus darbus ir sudaro prielaidas korupcijai.
Žinoma, dalis trukdžių operatyviam savivaldos darbui kyla ir iš smulkmeniškų įstatymų. Čia reikia ir centrinės valdžios valios apsitvarkyti savo kieme. Mažiau įstatymų sureguliuoti kiekvieną gyvenimo atvejį ir daugiau aiškių, paprastų ir trumpų taisyklių. Neįmanoma? Lito patikimumo įstatymas, atvairavęs pinigų politiką iki pat euro, telpa į 2 puslapius, LR Konstitucija užima 24 puslapius, o štai Statybos įstatymas – jau daugiau nei 60 puslapių.
Trumpam pasvajokime, kas būtų, jei bent dalies tų 14 tūkst. žmonių atlygis priklausytų nuo to, ar regionai pritraukė investuotojus, sukūrė darbo vietas? Arba jei bent dalies tų 14 tūkst. žmonių darbas būtų vertinamas pagal tai, ar sąlygos miestuose kuriantiems ir dirbantiems žmonėms tapo geresnės? Jei vietoje 60 kunigaikštysčių su savo „ypatumais“, vietinės reikšmės feodalais, turėtume 60 industrinių parkų, kurių vienintelis tikslas būtų – kuo daugiau investicijų ir darbo vietų?
60 industrinių parkų yra daug geriau nei tuštėjančios, senstančios kunigaikštystės su lėtai aižėjančiomis plytelėmis už ES pinigus miestelių aikštėse. Taigi, ar pasuks 60 naujų merų savo 14 tūkst. kariauną pokyčiams? Ar ir toliau liks prie senų įpročių?
