Verslininkams tūkstantinės baudos skiriamos ir už tokius „pažeidimus“, kaip 56 euro centais sumažinta kaina arba ant baro sienos užrašyti Cezario žodžiai. Ar verslą valdžia drausmina ir baudžia pagrįstai? Nuo šių metų verslo priežiūros institucijos turi argumentuoti, kad jų siūloma bauda atitinka padarytą žalą. Puiki žinia – juk įvertinti ir pagrįsti tikrai yra ką.
Dėl euro įvedimo problemų turi ir kainas mažinantys verslininkai
Panašu, dar beveik pusę metų – kol kainas reikės skaičiuoti tiek litais, tiek eurais – bus ir pretekstas kabinėtis prie verslininkų. Dar prieš euro įvedimą verslininkai buvo įpareigoti pedantiškai tiksliai savo paslaugų kainas perskaičiuoti nauja valiuta. Tačiau iš perdėto noro apsaugoti vartotojus kai kurios valdžios institucijos verslininkus pradėjo bausti net tada, kai jų perskaičiavimai buvo naudingi patiems vartotojams.
Štai vienas valstybinis vartotojų teisių saugotojas – Vilniaus visuomenės sveikatos centras – vienai odontologijos klinikai skyrė
2 000 litų baudą. Klinika už 3 800 litų kainuojančią operaciją iš savo kliento paprašė 1 100 eurų, kai tiksliai sumą verčiant iš litų į eurus kaina būtų buvusi 1 100 eurų ir 56 euro centai. Taigi vartotojas sutaupė 56 euro centus, o klinika už tai buvo nubausta
2 000 litų bauda. Ar sveiko proto kriterijumi kaip nors būtų galima pateisinti tris su puse tūkstančio kartų už pažeidimą didesnę baudą, ypač tada, kai dėl suapvalintos sumos laimi vartotojas?
Alų reklamavo Cezaris ir Martinas Liuteris
Kitas pavyzdys, kai kilnaus tikslo siekiančios įstaigos perlenkia lazdą yra už sveiką ir blaivią visuomenę kovojančios organizacijos. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), kurio pirmtakai anksčiau leidykloms skirdavo dešimttūkstantines baudas už tai, kad pasakų knygose aprašoma, kaip nykštukai gamina kalvadosą, ar už tai, kad „Simpsonų“ žurnale Houmeris geria išgalvotą „Duff“ alų, dabar ėmėsi cenzūruoti tai, ką kas „Facebooke“ rašo apie vyno skonį. Likus mėnesiui iki Kalėdų NTAKD išsiuntinėjo perspėjimus alkoholinius gėrimus importuojančioms įmonėms ir reikalavo pašalinti įstatymus pažeidžiančią alkoholinių gėrimų reklamą.
Reklama šiuo atveju buvo palaikyti vyno skonio aprašymai įmonių „Facebook“ puslapiuose ir tinklalapiuose. Valdininkų nuomone, griežtos bausmės nusipelno tokios frazės kaip „elegantiškas ir išskirtinis šampanas“, „tvirto kūno, vaisiškos struktūros vynas“ ir net tokios frazės kaip „Šiuo vynu verta mėgautis ir be maisto“.
Neleistiną reklamą jie taip pat įžvelgė viename Vilniaus barų. Jo sienos buvo išmargintos tokių istorinių asmenybių kaip Cezaris ar Martinas Liuteris pasisakymais apie alų. Martinas Liuteris yra sakęs, kad „Geriau galvoti apie Dievą alaus smuklėje nei apie alų bažnyčioje“, o Cezaris – „Alus yra didis ir galingas gėrimas“. Šiuose užrašuose jie įžvelgė alkoholinių gėrimų reklamą, kurioje naudojamasi įžymių žmonių vardais. Pažeidimas buvo įvertintas 10 000 litų bauda.
Jau prieš kelis metus verslą kontroliuojančios institucijos buvo įpareigotos veikti kaip verslininkus konsultuojančios ir įstatymų įgyvendinimo pamokančios, o ne baudas dalinančios institucijos. Nuo šio sausio įsigaliojusios Viešojo administravimo įstatymo pataisos – tik galutinis šios reformos žingsnis. Tačiau kai kurių įstaigų veikla rodo, kad jos iš inercijos nenori daryti to, ką joms paveda įstatymų leidėjai. Tokios absurdiškos baudos yra formalaus požiūrio į verslo kontrolę pasekmė.
Kai atsakingos institucijos verslininkus baudžia ne už žalą vartotojams, bet už formalius įstatymų pažeidimus, visada bus lengva rasti prie ko prikibti – net apie 1 140 puslapių užima jau vien tik maisto produktų gamybą ir ženklinimą reglamentuojantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Tai tik 65 puslapiais mažiau nei garsusis Levo Tolstojaus romanas „Karas ir taika“. O kur dar visi kiti likę įstatymai ir reglamentai… Jie apimtimi prilygtų ne vieno iš mūsų namuose esančiai bibliotekai.
Deja, verslą kontroliuojančiose institucijose vis dar vyrauja požiūris, kad jos savo efektyvumą parodo paskirdamos daugiau baudų. Priešingai – jos kartu su verslininkais turėtų siekti, kad sumažėtų apgautų, nesaugiu maistu užsikrėtusių ar nuo alkoholio priklausomų žmonių. Juk paslaugomis patenkinti ir sveiki vartotojai tiek verslininkų, tiek juos kontroliuojančių institucijų tikslas. Kol verslą prižiūrinčių institucijų požiūris nepasikeis, verslininkai į juos žiūrės kaip į priešus, o ne kaip į partnerius. O juk mąstančiam žmogui aišku, kad taip būti neturėtų.
