Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išanalizavo Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 181, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. 16-8119(2) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Projektu norima įteisinti paslėptos alkoholinių gėrimų reklamos apibrėžimą Alkoholio kontrolės įstatyme, ja uždrausti ir uždrausti alkoholio reklamą internete ir mobiliosiose programėlėse, skirtose išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams ir kitiems informacinių technologijų įrenginiams.
Dėl alkoholio reklamos ribojimo internete ir mobiliosiose programėlėse
Atkreipiame dėmesį, kad terminas “reklama internete”, o ypač terminas “internetas” gali būti nevienareikšmiškai interpretuojami. Primename, kad sąvoka “internetas” nėra apibrėžta nei Reklamos, nei Elektroninių ryšių įstatymuose. Jei sąvoką “internetas” interpretuoti per technologinį apibrėžimą, į sąvoką “internetas” papuola pvz., tiek viešai prieinamos interneto svetainės, tiek privačios, viešai neprieinamos interneto svetainės, puslapiai, grupinio susirašinėjimo sistemos, socialiniai tinklai ir t.t.
Tokiu būdu atsiranda grėsmė, kad “paslėptos alkoholio reklamos” draudimas gali būti pritaikyta grupės asmenų tarpusavio bendravimui, keitimuisi nuomonėmis, informacija ir pan. Dėl per plačių ir netinkamų apibrėžimų Projekte, atsiranda grėsmė, kad gali būti pradėta kišti į asmenų tarpusavio bendravimą, nuomonės išsakymą ar net ribojama žodžio ar išraiškos laisvė.
Pridedame Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014-11-12 raštą dėl draudžiamos alkoholio reklamos Nr. S-(4.3-3), kurio 7 psl. akivaizdžiai matosi, kad NTAKD net ir “Facebook” paskyra patektų į sąvoką “internetas”.
Paslėptos alkoholinių gėrimų reklamos apibrėžimo įtvirtinimas Alkoholio kontrolės įstatyme būtų perteklinė norma
Projekto autoriai siūlo numatyti tokį Paslėptos alkoholinių gėrimų reklamos apibrėžimą: “Paslėpta alkoholinių gėrimų reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie alkoholinius gėrimus, alkoholinių gėrimų gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekių ženklą ar veiklą, pateikiama taip, kad gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama.“
Tačiau Reklamos įstatyme jau yra numatytas paslėptos reklamos apibrėžimas, kuris nurodo, kad „Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją sumokama ar kitaip atsilyginama.” Taip pat Reklamos įstatymas jau nurodo, kad paslėpta reklama yra draudžiama. Iš esmės šios normos nesiskiria, todėl nėra reikalo papildomai įtvirtinti paslėptos reklamos apibrėžimo Alkoholio kontrolės įstatyme.
Paslėptos alkoholinių gėrimų reklamos draudimas būtų žalingas sporto ir renginių nuomai
Reikšmingą dalį sporto komandų bei įvairių renginių remia alkoholinių gėrimų gamintojai. Paslėptos alkoholinių gėrimų reklamos draudimas galėtų apriboti šią reikšmingą renginių bei sporto komandų finansavimo dalį. Reikia atkreipti dėmesį, kad tokie draudimai, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis Europos Sąjungoje yra itin reti (žr. Lentelę nr. 1 Lentelėje nurodoma, kiek ES šalių narių taiko tokius apribojimus).
Lentelė nr. 1
Lietuvoje alkoholio reklama jau dabar yra ribojama griežtai, kyla abejonių, ar papildomas draudimas turės apčiuopiamo poveikio
Šiuo metu Lietuvoje jau galioja vieni griežčiausių alkoholio reklamos apribojimų Europos Sąjungoje. Galioja tiek visiški apribojimai reklamuoti atskiruose šaltiniuose, tiek daliniai apribojimai tam tikram turiniui. Europoje visiškas alkoholio reklamos draudimas įvestas mažumoje šalių. (žr. Lentelę nr. 2). Atkreipiame dėmesį, kad mažesni reklamos draudimas paprastai taikomi silpnesniems gėrimams, o didesni – stipriesiems. Tuo tarpu Projekto autoriai siūlo dar labiau griežtinti alkoholio reklamą tiek silpnųjų, tiek stipriųjų alkoholinių gėrimų sektoriuje, nediferencijuojant pagal alkoholio stiprumą, kas iš esmės prieštarauja ES taikomai praktikai.
KITI ALKOHOLIO RIBOJIMAI
Lietuvoje alkoholio ribojimai yra vieni plačiausių Europoje
Lietuvoje taikoma alkoholio kontrolės politika jau ir taip yra viena iš griežčiausių ES. Apie pusė ES šalių apskritai netaiko specialaus pardavimo laiko (valandomis) apribojimo alkoholiui (Žr. Lentelė Nr. 3 žemiau; šaltinis – PSO, Global Status Report on Alcohol and Health, 2014; p. 122, PSO, Alcohol in the European Union, 2012). Lietuvoje taikomi alkoholio prekybos apribojimai yra ir taip jau pakankamai griežti. Pavyzdžiui imkime prekybos alkoholiu laiko apribojimus. Kai kuriose ES šalyse galioja alkoholio pardavimo ribojimas tam tikromis savaitės dienomis, bet tai yra mažiau nei trečdalyje ES šalių.
Išvados
Dėl šių priežasčių siūlome Projektui nepritarti.
