Tęsdamas naujų reguliavimų stebėseną, Lietuvos laisvosios rinkos institutas pateikė pastabas dėl Reklamos įstatymo pataisų, numatančių perteklinius ir neproporcingus reguliavimus, kurie pažeistų savininkų nuosavybės teises, vartotojų teises gauti informaciją, o rinkos dalyviams būtų sunkiai įgyvendinami. Institutas siūlo pataisoms nepritarti.
Toliau – LLRI pastabos, kurios buvo pateiktos Ūkio ministerijai.
***
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (11-2506-02) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Įstatymo projekte siūloma įstatymo 12 straipsnio 1 dalį papildyti 3 punktu, kuris uždraustų išorinę reklamą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusias su draustiniuose ar valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis). Tokio pobūdžio apibendrintas draudimas yra perteklinis ir apribotų žemės ir kito turto savininkų teises valstybinių parkų ir draustinių teritorijose. Pagal siūlomą tvarką, valstybiniame parke, ne miesto teritorijoje prie kelio esanti viešojo maitinimo ar kitokių paslaugų įmonė negalėtų pasistatyti išorinės reklamos su nuoroda ir informacija apie teikiamas paslaugas. Siūlomas bendras draudimas yra perteklinis, nes konkrečių saugomų objektų apsauga yra užtikrinama galiojančiais teisės aktais.
Įstatymo projekte siūloma papildyti įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir panaikinti reklamos galimybę ant pradinių mišinių kūdikiams pakuočių. Tokio pobūdžio draudimas yra perteklinis, pažeistų pradinių mišinių kūdikiams gamintojų nuosavybės teises ir būtų sunkiai įgyvendinamas. Diskusijos dėl „balto pakelio“ įgyvendinimo tabako gaminiams iliustruoja, kad net ir pasirinkta pakuotės spalva ar gamintojo logotipas gali būti traktuojamas kaip reklama, todėl pradinių mišinių kūdikiams gamintojai atsidurtų ypatingai keblioje padėtyje, nes nebegalėtų naudoti savo prekės ženklo ant pakuočių, norėdami pirkėjams identifikuoti savo produktus, pabrėžti jų išskirtinumą. Taip pat būtų pažeistos pradinių mišinių kūdikiams vartotojų teisės gauti reikalingą informaciją apie produktą, identifikuoti gamintoją.
Įstatymo projekte siūloma papildyti įstatymo 19 straipsnio 1 dalį 4 punktu “neatidėliotinais atvejais, kai yra pakankamai duomenų, kad paskleista ar numatoma paskleisti reklama gali būti pripažinta neatitinkančia šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir padarytų kitiems asmenims ar visuomenės interesams žalos ar susidarytų nepataisomos pasekmės, priimti nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą sustabdyti reklamos skleidimą, iki kol bus priimtas šio įstatymo 23 straipsnio 14 dalyje nurodytas nutarimas. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemonę, priežiūros institucija turi suteikti galimybę reklaminės veiklos subjektui, įtariamam pažeidus šį įstatymą, per jos nustatytą terminą duoti paaiškinimus;“ Tokio pobūdžio draudimas nepagrįstai apribotų reklamos savininkų teises. Reklama gali būti apribota ar sustabdyta tik tuo atveju, jei pažeidimas yra nustatytas. Veiklos apribojimas tik esant įtarimams ir remiantis abstrakčia sąvoka „pakankamai duomenų“ pažeistų reklamos savininkų teises ir būtų neproporcingas. Įstatymo projektas siūlo prie įstatymo 23 straipsnio pridėti 16 dalį, kurioje nurodoma, jog priežiūros institucija turi išnagrinėti galimą pažeidimą per 3 mėnesius ir gali šį terminą pratęsti papildomiems 3 mėnesiams. Tokiu atveju reklama galėtų būti apribota iki 6 mėnesių laikotarpiui be konkretaus pažeidimo nustatymo.
LLRI siūlo nepritarti išvardintiems įstatymo pakeitimams.
