Apgailestaudamas, kad gera iniciatyva liko neišnaudota ir siekdamas kuo rezultatyviau prisidėti prie sprendimų, sudarančių prielaidas ekonomikos augimui, LLRI pasitraukia iš „Saulėtekio“ veiklos.
***
1999 m. pradėta verslo sąlygų gerinimo iniciatyva (plačiai žinoma kaip „Saulėtekis“) siekė pagerinti Vyriausybės darbo efektyvumą ir suburti verslo visuomenę bei specialistus, kurie identifikuotų opiausias verslo sąlygoms kenkiančias problemas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) nuo pat pradžių aktyviai prisidėjo prie „Saulėtekio“ veiklos, dalyvavo darbo grupių ir Komisijos veikloje. Reikia pripažinti, „pirmojo Saulėtekio“ pasiūlymus Vyriausybė ir Seimas sutiko palankiai, daug pasiūlymų buvo operatyviai apsvarstyti ir įgyvendinti.
Ilgainiui sprendimų balansas ėmė krypti į kitą pusę. „Saulėtekio“ siūlomi sprendimai buvo modifikuojami, vilkinami arba apskritai ignoruojami, darbo grupėms nebeteikiama informacija ir teisės aktų projektai. Lygiagrečiai Vyriausybėje buvo priiminėjami sprendimai, akivaizdžiai prieštaraujantys verslo sąlygų gerinimo krypčiai. „Saulėtekis“ tapo formalus ir neefektyvus. Tai lėmė, jog darbo grupių nariai prarado motyvaciją dirbti ir skirti savo darbo laiką, o verslo visuomenė, nesulaukdama pozityvių sprendimų, nusivylė šia iniciatyva.
Antai keletas pavyzdžių, kai „Saulėtekio“ pasiūlymai nebuvo įgyvendinti arba buvo iškreipiami ne gerinant, bet bloginant verslo sąlygas.
• Mokesčių darbo grupė nurodė Mokesčių administravimo įstatymo netikslumą, kuris leido Mokesčių inspekcijai maksimalų tikrinimo laiką – 90 dienų – išplėsti dvidešimčia dienų akto surašymui. Darbo grupei pasiūlius įstatyme pabrėžti, kad 90 dienų tikrinimo terminas apima ir akto surašymą, „Saulėtekio“ komisijoje buvo rastas kompromisas – nustatyti 100 dienų terminą kartu su akto surašymu. Deja, Finansų ministerijos teikiamose įstatymo pataisose atsirado 100 dienų terminas, tačiau (!) patikrinimo akto dienos įskaičiuojamos tik tuo atveju, jei aktas surašomas nuvykus pas mokesčio mokėtoją ar mokestį išskaičiuojantį asmenį. Akivaizdu, kad tokia įstatymo formuluotė, einanti po „saulėtekio vėliava“, tik kompromituoja verslo sąlygų gerinimo idėją ir šiam tikslui pasiekti taikomą įrankį.
• Muitinės darbo grupei LLRI siūlė tobulinti patikimo ūkio subjekto statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką taip, kad visiems subjektams patikimumo statusas, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, būtų suteikiamas a priori, o nepatikimumo sąlygos būtų siejamos tik su prievolių muitinei neįvykdymu. Deja, pasiūlymui nepritarta jau pačioje darbo grupėje, ir, priešingai, pasiūlyta dar labiau išplėsti patikimumo lygius ir toliau įrodinėti savo patikimumą. Šis pavyzdys byloja, jog pati darbo grupė, kurios veikloje vyrauja valstybės tarnautojai, nevykdo misijos – teikti pasiūlymus dėl verslo sąlygų gerinimo.
• IT&T darbo grupės pasiūlymai iš viso nebuvo įgyvendinti, ministerijoms motyvuojant, kad arba problema verslui neaktuali, arba kad tai turėtų daryti kita ministerija, arba klaidingai motyvuojant, jog nurodytam teisės aktui parengti reikalinga papildomus teisės aktus.
Įvertindamas susidariusią padėtį, LLRI ne kartą bandė įrodyti, jog tinkamai naudojama „Saulėtekio“ iniciatyva gali duoti daug teigiamų rezultatų. Institutas siūlė sumažinti lygių, kuriuos turi praeiti siūlomas keisti teisės akto projektas, rekomendavo teikti pasiūlymus kaip alternatyvą ministerijų rengiamiems projektams Strateginiam komitetui, kad valstybinių institucijų atstovai, dalyvaujantys darbo grupės veikloje, visiškai atstovautų savo institucijoms ir nekeistų pozicijos teisės akto projekto derinimo metu. Taip pat buvo siūloma supažindinti darbo grupių narius su rengiamais ir svarstomais teisės aktų projektais, kurie atitinka darbo grupių kuruojamas temas. Dar vienas LLRI siūlymas buvo nustatyti moratoriumą verslo sąlygų bloginimui, kad nebūtų priimami teisės aktai, prieštaraujantys „Saulėtekio“ idėjoms. Deja, šios pastangos įkvėpti „Saulėtekiui“ gyvybės žlugo dėl akivaizdžios politinės valios vykdyti verslo sąlygų gerinimą stokos.
Atsižvelgdamas į tai, kad pastangos išjudinti „Saulėtekį“ žlugo, trūksta politinės valios vykdyti verslo sąlygas gerinančią programą, darbo grupių nariai yra izoliuojami nuo informacijos, o siūlomi sprendimai yra iškreipiami arba ignoruojami, LLRI konstatuoja, jog darbas „Saulėtekio“ komisijoje ir darbo grupėse tapo neefektyvus. Apgailestaudamas, kad gera iniciatyva liko neišnaudota ir siekdamas kuo rezultatyviau prisidėti prie sprendimų, sudarančių prielaidas ekonomikos augimui, LLRI pasitraukia iš „Saulėtekio“ veiklos.
LLRI atkreipia dėmesį, jog esamas teisėkūros procesas yra netinkamas Lietuvos piliečiams bei visuomenei išsakyti savo nuomonę bei neatitinka Europos Sąjungos tradicijų dėl piliečių įtraukimo į teisėkūros procesą, šio proceso atvirumo ir viešumo.
Ieškodamas efektyvesnių būdų, kaip patobulinti teisėkūros procesą, kurie padėtų pagerinti verslo aplinką, paskatinti darbo vietų kūrimą ir didinti žmonių pajamas, LLRI siūlo minimalius būtinus teisėkūros patobulinimus verslo sąlygoms pagerinti (nebloginti):
1. Paskelbti moratoriumą naujiems mokesčiams, apribojimams ir reikalavimams, nustatomiems teisės aktais, išskyrus atvejus, kai tai neišvengiama pagal tarptautinius įsipareigojimus ar įgyvendinant aukštesnės galios Lietuvos teisės aktų nuostatas.
2. Panaikinti teisės aktų projektų svarstymą ir priėmimą Lietuvos Respublikos Vyriausybėje skubos tvarka.
3. Viešai skelbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų, priimančių teisės aktus, posėdžiams teikiamus teisės aktų projektus, nurodant, kam galima teikti pastabas dėl jų ir paliekant protingą laiko tarpą projektams išnagrinėti ir pasiūlymams pateikti.
4. Sudaryti sąlygas visuomenei laisvai gauti informaciją apie sprendimus pradėti rengti teisės aktų projektus ir jų tikslus.
5. Viešai svarstyti svarbiausius teisės aktų projektus.
6. Realiai, o ne formaliai, taikyti reikalavimą dėl teisės akto koncepcijų rengimo. Realiai įgyvendinti Vyriausybės nutarimą dėl teisės aktų projektų poveikio vertinimo.
7. Praėjus tam tikram laikotarpiui įvertinti teisės akto taikymo pasekmes.
8. Prie neigiamų teisės aktų pasekmių visais atvejais reikalauti nurodyti neigiamas pasekmes ne tik valstybės biudžetui, bet ir privatiems subjektams (visų pirma, atsiradusius draudimus, apribojimus bei reikalavimus). Išaiškėjus neigiamų pasekmių nenurodymo faktui, sustabdyti teisės akto projekto svarstymą.
