Užsienio patirtis rodo, kad valstybės, sumažinusios valstybės reguliavimą žmonėms ir verslui, pasiekė labai gerų rezultatų ir mažindamos korupciją. Dauguma tyrimų vienareikšmiškai patvirtina, jog korupcija valstybėje tuo mažesnė, kuo ta valstybė ekonomiškai laisvesnė ar sąlygos verslui paprastesnės, pažymi Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pristatydamas analizę „Mažiau reguliavimų – mažiau korupcijos: užsienio valstybių patirtis“.
Sąlygos korupcijai atsirasti priklauso nuo to, kokiam kiekiui verslo ar kasdienio gyvenimo sprendimų piliečiui reikia valstybės atstovo įsikišimo. Pagrindinė korupcijos prielaida – valstybės tarnautojo pareiga ar galimybė priimti subjektyvų sprendimą dėl privačiam asmeniui svarbaus reikalo. „Žmonės ir verslas paprastai siekia laikytis įstatymų, tačiau reguliavimų gausa ir painumas, jų griežtumas ir įgyvendinimo sąnaudos dažnai priverčia ieškoti, kaip apeiti numatytus reguliavimus. Ir tai yra pagrindinė korupcijos priežastis.“ – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė.
Lietuvoje yra apie 150 verslą kontroliuojančių institucijų. Beveik nėra veiksmų, kurie versle nebūtų reguliuojami. Neišvengiamai asmenims kyla didelė pagunda paveikti valstybės tarnautojų sprendimus, o valstybės tarnautojams – gauti materialinės naudos.
Užsienio valstybių patirtys leidžia daryti vienareikšmes išvadas – reikšmingas reguliavimų sumažinimas visuomet iš esmės sumažina korupciją. Pavyzdžiui, Naujoji Zelandija per dešimtmetį nuo 1984 metų įvykdė iki šiol didžiausios pasaulyje apimties verslo sąlygų gerinimo bei valdžios kišimosi į ekonomiką sumažinimo reformas. Tiek įvairiuose ekonominės laisvės indeksuose, tiek Korupcijos suvokimo indekse Naujoji Zelandija užima pačias aukščiausias vietas.
Pietų Korėja 1999 metais panaikinusi 49 proc. šalyje taikytų reguliavimų bei pritaikiusi naujus reguliavimo principus, Lietuvą 2010 metų Korupcijos suvokimo indekse pralenkė 7 vietomis, nors prieš dešimtmetį Pietų Korėja su Lietuva indekse dalinosi 50 vietą.
Gruzija 2004 metais sumažinusi taikomų licencijų skaičių 84 proc. bei atlikusi kitas plačios apimties reformas: gerindama verslo aplinką, privatizuodama turtą, naikindama valstybės funkcijas, Korupcijos suvokimo indekse pakilo iš 133 vietos 2004 metais iki 68 vietos 2010 metais. Korupcijos mažėjimas buvo neišvengiama reguliavimų supaprastinimo ir jų atsisakymo pasekmė.
Tarptautiniai tyrimai atskleidžia ir kitų įdomių aspektų. Pavyzdžiui, Tarptautinės ekonomikos instituto tyrimas nustatė, jog korupcija valstybėje didesnė, jei didesnį vaidmenį joje vaidina valstybinės įmonės. Kitas 2002 metų Pasaulio banko bendradarbių tyrimas atskleidžia, jog negrinėtais atvejais gausus reguliavimas nepadeda apsaugoti vartotojų – vandens užterštumo lygis nėra žemesnis, jei reguliavimų yra daugiau; mirčių nuo atsitiktinio apsinuodijimo ar mirčių nuo žarnyno infekcijos skaičius valstybėse su didesniu reguliavimu taip pat nėra žemesnis.
Reformos, kurios žymiai sumažina reguliavimą, padeda ne tik korupcijos sumažinimui, tačiau sumažina sunkumus kasdienei žmonių veiklai, mažina biurokratijos naštą ir atveria galimybes naujai veiklai. Priemonės korupcijai pažaboti, kurios nukreiptos į atsakomybės už korupcinius nusikaltimus griežtinimą, priklauso nuo visuomenės palaikymo bei nuo pačių atsakomybę taikančių institucijų skaidrumo. Atsakomybės neišvengiamumas yra būtina sąlyga, tam, kad atsakomybės griežtinimas būtų veiksmingas. Deja Lietuvoje pagrindinė valstybės institucijų veikla ir politikų retorika yra nukreipta į represines priemones kovai su korupcija ir per pastaruosius dešimt metų ji apčiuopiamų rezultatų nedavė. Todėl proveržį mažinant korupciją įmanoma pasiekti tik imantis dereguliuoti ir iš valstybės rankų paleisti sritis, kurios yra susijusios su korupcija ir kyšininkavimu – sveikatos paslaugų teikimas, teritorijų planavimo ir statybos sritys.
Visą analizę rasite čia: http://www.lrinka.lt/index.php/analitiniai_darbai/maziau_reguliavimu_maziau_korupcijos_uzsienio_valstybiu_patirtis/5914
Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Giedrius Kadziauskas
LLRI viceprezidentas
Giedrius@lrinka.lt
