Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) tęsia projektą „Lietuvos integracija į ES Bendrąją rinką: reguliavimo poveikis Lietuvos ūkiui”. Šio projekto rėmuose LLRI atlieka studijas, kuriose analizuoja ES principų ir konkrečių teisės normų įgyvendinimo poveikį Lietuvos verslo aplinkai, atskiroms jos sritims, ekonominės veiklos reguliavimui ir įmonių konkurencingumui. Tokio pobūdžio tyrimai šalies įmonėms padeda planuoti veiklą ateityje ir įvertinti Lietuvoje bei ES rengiamų jų veiklą reguliuojančių normų poveikį.
Tęsdamas šį projektą LLRI atliko tyrimą chemijos pramonės srityje „AB Achema veiklos pokyčių integruojantis į Europos Sąjungą studija”. Studijoje išanalizuoti Lietuvos ir ES teisės aktai, reglamentuojantys chemijos pramonės veiklą pagal atskiras sritis, įvertinti Lietuvoje vykstantys ekonominės-teisinės aplinkos pokyčiai ir jų įtaka įmonės veiklai. Tyrime pagrindinis dėmesys skirtas įvertinti prekybos, transporto, energetikos, mokesčių, socialinės ir aplinkos politikos nuostatų, galiojančių ES, taikymą Lietuvoje. Taip pat įvertintos stojimo į ES pasekmės įmonės AB Achema veiklai ir jos galimybėms konkuruoti vidaus rinkoje.
Pagrindinė tyrimo išvada – Lietuvos stojimas į ES nesukels didesnių prisitaikymo kaštų Lietuvos įmonėms, kurios jau šiuo metu intensyviai prekiauja su ES bei eksportuoja savo produkciją į ES rinką. Tokios įmonės jau yra prisitaikiusios prie ES galiojančių prekių kokybės standartų, todėl joms nebereikės papildomai investuoti gerinant prekių kokybę. Įmonės, jau įdiegusios kokybės valdymo sistemas ISO 9001 ir ISO 14001, lengviau prisitaiko ir prie ES aplinkos bei gamybos proceso normų.
Be to, Lietuvai įstojus į ES, ši nebegalės taikyti tokių prekybos apsaugos priemonių, kaip antidempingo muitai, kurie riboja konkurencingų Lietuvos įmonių galimybes plėsti veiklą ES rinkoje. Taip pat bus panaikintos muitinės procedūros prekybai su ES, o dėl to prekiaujančios įmonės sutaupys nemažai išteklių. Neigiamą poveikį įmonės patirs dėl to, jog bus didinami kai kurie importo muitai produkcijai iš Rusijos ir akcizas kurui bei įvedamas mokestis už taršą.
Šiame tyrime institutas taip pat įvertino, kaip Lietuvoje diegiami ES teisės aktai. LLRI nuomone, Lietuvos Vyriausybė turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog kai kurios Lietuvoje galiojančios darbo santykių ir aplinkosaugos normos yra griežtesnės nei ES. Jų sušvelninimas būtų naudingas Lietuvos įmonių konkurencingumui ir neprieštarautų integracijos tikslams. Reikia akcentuoti tai, jog ateityje Lietuvos įmonių konkurencingumas priklausys nuo transporto infrastruktūros (ypač geležinkelių), energetikos reformos ir nuo to, ar bus sudarytos sąlygos konkuruoti ir pasirinkti tiekėją šiose srityse.
Be to, įgyvendinant ES normas svarbu šalinti esančius apribojimus įmonių veiklai – mokestį nuo apyvartos, naudojamą kelių finansavimui, reguliavimus, taikomus įėjimui į rinką, žemės įsigijimui, statyboms ir pan. Lietuvoje taip pat daugiau dėmesio reikia skirti įvertinti naujai priimamų teisės aktų pasekmes šalies ekonomikai.
Įgyvendindamas projektą „Lietuvos integracija į ES Bendrąją rinką: reguliavimo poveikis Lietuvos ūkiui”, institutas yra atlikęs studijas, analizuojančias Lietuvos integracijos į ES poveikį krovinių vežimo kelių transportu politikai, Klaipėdos uosto krovos įmonių veiklai, Lietuvos energetikos reglamentavimui bei bendrą integracijos poveikio Lietuvos ekonominei aplinkai analizę. Kartu su užsienio šalių partneriais LLRI suorganizavo keletą tarptautinių konferencijų apie ekonomines integracijos pasekmes. Ateityje planuojama tęsti tokio pobūdžio tyrimus.
„AB Achema veiklos pokyčių integruojantis į Europos Sąjungą studijos” santrauka
