Pozicija. Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto XIP-3234

Draudimas pardavinėti alkoholį stacionariose degalinėse įrengtose prekybos vietose pažeis konkurencijos teisės principus, privers užsidaryti kai kurias degalinėse įrengtas parduotuves ir paskatins nelegalią prekybą alkoholiu
Draudimas pardavinėti alkoholį pablogins degalinių konkurencijos sąlygas kitų mažmeninės prekybos įmonių atžvilgiu
Stacionariose degalinėse įrengtas mažmeninės prekybos ne degalais vietas reikia traktuoti kaip konkurentes kitoms mažmeninės prekybos vietoms. Degalinėje įrengiama mažmeninės prekybos ne degalais vieta iš esmės niekuo nesiskiria nuo situacijos, jei mažmeninės prekybos vieta būtų įrengta netoli  degalinės. Remiantis Projekto aiškinamojo rašto argumentais, galima būtų reikalauti uždrausti prekybą alkoholiu ir mažmeninės prekybos vietose, įrengtose netoli degalinių, ar apskritai visose mažmeninės prekybos vietose, į kurias galima atvykti (išvykti) automobiliu. Todėl uždraudus bet kokią prekybą alkoholiu degalinėse įrengtose prekybos vietose, tačiau nedraudžiant prekybos alkoholiu kitose mažmeninės prekybos vietose, įstatymu būtų smarkiai iškreipiamos konkurencijos sąlygos ir pabloginama mažmeninės prekybos vietų, įrengtų degalinėse, padėtis.
Projekto įgyvendinimas gali priversti užsidaryti mažmeninės prekybos vietas, įrengtas stacionariose degalinėse
Prekyba alkoholiu yra viena iš degalinėse įrengtų mažmeninės prekybos įmonių pajamų dalių. Yra tikimybė, kad uždraudus prekybą alkoholiu bus priversta užsidaryti visa mažmeninės prekybos vieta, prekybininkai praras atliktas investicijas ir sumažės konkurencija mažmeninėje prekyboje.
Be to, iš darbo gali būti atleidžiami žmonės, dėl to didės nedarbas. Tikėtina, kad ši neigiama Projekto pasekmė gali labiau pasireikšti mažesnėse gyvenvietėse, kuriose nedarbas yra didesnis nei didžiuosiuose šalies miestuose.
Svarbu pastebėti, kad aukščiau pateiktas argumentas apie įmonių prarastas pajamas negali būti naudojamas pagrįsti teiginiui, neva tokios mažmeninės prekybos įmonės išsilaiko vien iš prekybos alkoholiu. Priimant sprendimus dėl veiklos tęsimo net ir santykinai nedidelis pajamų praradimas, ypač tokiais atvejais, kai yra aišku, kad pajamų praradimas yra negrįžtamas (kaip ir yra Projekto atveju, nes pajamos iš prekybos alkoholiu būtų prarandamos visam laikui), gali būti lemiamas veiksnys nutraukti veiklą. Kitaip tariant, prekyba alkoholiu neprivalo sudaryti esminės pajamų dalies tam, kad uždraudus prekybą alkoholiu būtų uždaromos mažmeninės prekybos vietos.
Draudimas pardavinėti alkoholį paskatins nelegalią prekybą alkoholiu
Legalios prekybos alkoholiu vietų sumažėjimas paskatins nelegalią prekybą alkoholiu, t.y. prekybą nemokant mokesčių valstybei ar / ir prekybą netinkamos kokybės alkoholiu. Žalą dėl nesurenkamų mokesčių patirtų valstybės biudžetas, o dėl netinkamos kokybės alkoholio – žmonės, vartojantys alkoholį.
Sunku įvertinti, kiek tiksliai, tačiau toliau pateikiami argumentai leidžia teigti, kad nelegalią prekybą alkoholiu Projekto įgyvendinimas padidintų. Pirma, alkoholis jau pats savaime yra patraukli prekė nelegaliai prekybai: dėl mokesčių kainų skirtumas tarp legalaus ir nelegalaus produkto yra pakankamai didelis. Antra, šalyje veikia išvystyta nelegalios prekybos alkoholiu sistema.  Trečia, visuomenė pateisina nelegalaus alkoholio įsigijimą ir vartojimą. Remiantis LLRI iniciatyva atlikta reprezentatyvia apklausa, 2011 m. tik 33 proc. apklaustųjų nepateisino nelegalaus alkoholio produktų vartojimo (2010 m. – 30 proc). Visuomenė taip pat linkusi pasitikėti nelegaliai parduodamų alkoholio produktų kokybe; 2011 m.  nepasitikėjo 21 proc. (2010 m. -16 proc.). Ketvirta, prekybos alkoholiu apribojimai (prekybos laiko) yra viena iš priežasčių, kodėl vartotojai renkasi nelegalų produktą ar produktą.
Prekyba alkoholiu stacionariose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose yra nedidelės apimties ir nesukelia išskirtinių problemų
Alkoholio pardavimo degalinėse apimtys yra nereikšmingos bendram alkoholio suvartojimui
Projektas nepagrįstai įvardija prekybą alkoholiu stacionariose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose kaip reikšmingą veiksnį siekiant mažinti alkoholio prieinamumą. Aiškinamasis raštas nepateikia įrodymų, kad prekyba alkoholiu degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose yra ypač problematiška kovoje su alkoholio prieinamumu. Degalinėse parduodama tik 1-3 proc. viso šalyje parduodamo alkoholio (neskaičiuojant nelegalios prekybos). Tai rodo, kad prekyba alkoholiu degalinėse sudaro nedidelę visos prekybos dalį.
Tikėtina, kad prekybos alkoholiu uždraudimas degalinėse bendram alkoholio suvartojimui turės arba nežymų poveikį, arba iš vis jokio poveikio (jei alkoholis bus įsigyjamas iš kitų mažmeninės prekybos vietų ar juodojoje rinkoje). O tai reiškia, kad Projektas nepasieks jam keliamų tikslų.
 
Prekyba alkoholiu stacionariose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose yra labiau kontroliuojama
Degalinėse įrengtos mažmeninės prekybos vietos yra vienos iš saugiausių parduotuvių. Daug daugiau degalinių yra aprūpintos vaizdo kameromis nei parduotuvės įrengtos ne degalinėse, o tai yra teigiamas veiksnys siekiant alkoholio kontrolės, pvz., kad alkoholis nebūtų parduodamas nepilnamečiams. Nereikia pamiršti, kad ir degalinių darbuotojai, ir klientai yra labiau linkę apie girtus asmenis pranešti policijai nei apskritai parduotuvių darbuotojai ar klientai.
Galiojanti teisinė bazė suteikia pakankamai galių riboti prekybą alkoholiu
 
Esama teisinė bazė jau nustato didelius apribojimus mažmeninei prekybai alkoholiu
Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad „stacionariosios degalinės tapo vieta, kur visą parą galima įsigyti alkoholinius gėrimus“.Tačiau prekybai alkoholiu stacionariose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose taikomi tokie pat apribojimai, kaip ir kitoms mažmeninės prekybos vietoms, t.y. draudžiama parduoti alkoholį nuo 22:00 iki 8:00 val.
Kitas aiškinamajame rašte išdėstytas argumentas – „Šiuo metu galiojantis įstatymas numato neriboti prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos <…> įmonėse tvarkos“ – taip pat yra netikslus, nes prekybai alkoholiu mažmeninės prekybos vietose yra taikomi apribojimai: draudžiama pardavinėti alkoholį nuo 22:00 iki 8:00 val.; mažmeninės prekybos įmonėse, kuriose vaikams ir paaugliams skirtų prekių dalis sudaro 30 arba daugiau procentų mažmeninės prekių apyvartos ir kiti Įstatymo 18 straipsnyje numatyti prekybos draudimai.
Vietos savivalda turi pakankamai galių kontroliuoti mažmeninės prekybos alkoholiu vietas
Vietos savivaldos institucijos išduoda licencijas prekiauti alkoholiu, taip pat gali riboti alkoholio pardavimo laiką. Tai reiškia, kad vietinės valdžios institucijos turi priemonių riboti prekybą alkoholiu prekybos vietose, kurios kenkia visuomenės saugumui. Tuo tarpu Projektas uždraustų prekybą alkoholiu visose degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose nepriklausomai nuo to, ar jose yra fiksuota pažeidimų, ar ne.
Tikėtina, kad vietos savivaldos institucijos yra kur kas geriau informuotos apie konkrečias prekybos alkoholiu vietas ir ar jos sukelia problemų. Leidimas pardavinėti alkoholį degalinėse įrengtose mažmeninės prekybos vietose, licencijos išdavimo / neišdavimo teisę paliekant vietos savivaldai neprieštarauja alkoholio kontrolės politikai.
Išvados :
  1. Draudimas prekiauti alkoholiu nepagrįstai diskriminuotų mažmeninės prekybos vietas, įrengtas stacionariose degalinėse, kitų mažmeninės prekybos vietų atžvilgiu ir pažeistų lygios konkurencijos principus.
  2. Draudimas prekiauti alkoholiu gali priversti įmones uždaryti stacionariose degalinėse įrengtas prekybos vietas ir atleisti darbuotojus.
  3. Sumažinus legalaus alkoholio pardavimo vietų, išaugs nelegali prekyba alkoholiu ir neigiamos tokio žingsnio pasekmės žmonių sveikatai (dėl nekokybiškos produkcijos) ir biudžetui (dėl nesurenkamų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių).
  4. Projekto siūlymas uždrausti prekybą alkoholiu stacionariose degalinėse įrengtose prekybos vietose yra neargumentuotas. Nepagrįsta, kad prekyba degalinėse sukelia daugiau, išskirtinių, vien prekybai degalinėse, bet ne kitose mažmeninės prekybos vietose būdingų problemų.
  5. Siūlymas nebūtų veiksmingas siekiant mažinti bendrą alkoholio suvartojimą šalyje, nes degalinėse yra parduodama tik nedidelė dalis (1-3 proc.) parduodamo alkoholio (neskaičiuojant nelegalios prekybos apimčių).
  6. Galiojanti teisinė bazė suteikia pakankamai galių riboti prekybą alkoholiu; papildomas draudimas nėra būtinas.
Siūlome nepritarti įstatymo projektui XIP-3234.