Vyriausybė svarsto Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą, kuris LLRI nuomone, turi būti atmestas, o ne tobulinamas, nes ribotų, o ne skatintų konkurenciją ir būtų žalingas vartotojams.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto nuomone, reguliuodamas startinius prekybos tinklų ir tiekėjų santykius įstatymų rengėjas kovoja su vartotojų pasirinkimais. Įstatymo leidėjas nori, kad prekybos centrai turėtų mažiau galios tardamiesi su tiekėjais, o tai nesuderinama su vartotojų noru pirkti pigesnes prekes. Svarstomas įstatymo projektas draustų keturioms Lietuvos mažmeninės prekybos įmonėms sutartyse su prekių tiekėjais numatyti konkrečias sutartines nuostatas, kurias įstatymas įvardina nesąžiningomis, pavyzdžiui, mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai ar kitokiu būdu atlyginti už sutikimą pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis (vadinamieji „įėjimo“ mokesčiai ar galimybė įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų).
„Su nesąžiningų veiksmų draudimu šis įstatymas neturi nieko bendra. Dviejų verslininkų – prekybininko ir tiekėjo – savanoriškas susitarimas sudarytas abiems žinant ir suvokiant jų esmę, negali būti kažkieno trečio (valdžios) pripažįstamas nesąžiningu vienai iš susitarimą sudariusių šalių. Valdžiai atrodo, kad susitarimai yra naudingesni prekybininkams nei tiekėjams, todėl bando persverti svarstykles pastarųjų pusėn. Mažesniems prekybininkams šių nuostatų reikalauti iš tiekėjų nedraudžiama, tokie veiksmai laikomi savaime suprantami ir nėra laikomi nesąžiningais ir draustinais“, – sako LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.
Konkurencija tarp pačių prekybos tinklų ir kitų prekybos formų – prekybos mažose parduotuvėse ar turguje užtikrina, kad vartotojai gautų geriausią paslaugą ir prekes. Lietuvos gyventojai tris iš keturių litų išleidžia prekybos centruose, greta turėdami galimybę pirkti ir mažesnėse parduotuvėse, tai rodo vartotojų pasirinkimą ir prekybos centrų palaikymą.
Pastaruoju metu teisinė veiklos aplinka prekybos centrams yra mažai prognozuojama ir nepalanki. Seimas priėmė Kainų reguliavimo įstatymą, kuris jei ne Prezidento veto, būtų išbalansavęs mažmeninės prekybos veiklą. Mažmeninės prekybos tinklai gąsdinami darbo laiko apribojimais, kaltinami darbuotojų išnaudojimu ar tiekėjų engimu. Tokia atmosfera ir valdžios požiūris į mažmeninę prekybą neskatina ateiti naujų investuotojų, ypač užsienio kapitalo.
„Valdžios kova prieš veikiančius prekybos tinklus pasmerkia Lietuvos vartotojus ir ateityje neturėti kito pasirinkimo, kaip tik šiuos keturis didžiuosius žaidėjus, nes naujiems konkurentams prisitaikyti prie lokalių žaidimo taisyklių sudėtinga“, – teigia LLRI viceprezidentas.
Mažmeninės prekybos įmonės stengiasi perimti viena kitos pasisekusias derybų praktikas, todėl, tiekėjai susiduria su panašiais reikalavimais iš konkuruojančių prekybos įmonių. Šioje rinkoje ryškus konkurencinis spaudimas rinkos dalyviams, tiek tiekėjams, tiek mažmeninės prekybos įmonėms, verčiantis visais įmanomais būdais mažinti prekių ar paslaugų kainą. Šis konkurencinis spaudimas, be abejo, nepalankus ūkio subjektams, bet duoda teigiamą naudą vartotojams. Jis verčia konkuruoti kainomis, paslaugomis, produkcijos kokybe.
„Įstatymas būtų žalingas vartotojams, nes didelės mažmeninės prekybos įmonės turi daugiau galimybių derėtis, nes teikia didesnės apimties paslaugas tiekėjams. Bet kokios prekės kainą galiausiai lemia vartotojai, todėl prekybos įmonės yra priverstos orientuotis į juos. Vartotojų spaudimas prekybos įmonėms (dėl kainos, patogumo, asortimento ir kitų aspektų) yra perduodamas tiekėjams bei gamintojams. Įstatymas, nustatantis bet kokias privalomas nuostatas sutartyse tarp prekybininkų ir gamintojų, pažeistų tiekėjų ir mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą“, – įstatymo projektą komentuoja Giedrius Kadziauskas.
Dėl papildomos informacijos:
Laura DABULYTĖ
LLRI komunikacijos vadovė
Tel.: 85 2526263;
El.p.: Laura@lrinka.lt
