Vyriausybė už nesumokėtus mokesčius vėl grasina atimti licencijas alkoholio gamybos bei prekybos įmonėms. Kaip balandžio 28 dieną pranešė Vyriausybės spaudos biuras, Ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir „Sodrą”, prašydamas laiku teikti Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai (VTAKT) bei savivaldybėms duomenis apie įmonių, kurios turi licencijas prekiauti ir gaminti alkoholinius gėrimus bei tabako gaminius, įsiskolinimus.
Šiemet VTAKT jau atėmė 17 licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir išsiuntė 216 įspėjimų apie galimą licencijos panaikinimą įmonėms, kurių skolos valstybei ar „Sodrai” viršijo 1000 litų.
Tokie Vyriausybės kontroliuojančių institucijų rengiami išpuoliai ir grasinimai verslo aplinką pavertė karo lauku. Grasinimai sustabdyti licencijuojamą alkoholio bei tabako gamybos prekybos veiklą, licencijų atėmimas sužlugdė įmonių viltis ir planus įveikti trūkčiojančios ekonomikos barjerus.
Šie vyriausybės veiksmai tapo grėsmingu iššūkiu kitoms licencijuojama veikla užsiimančioms įmonėms. Nubaustosios įmonės yra įvykdžiusios sudėtingus biurokratinius valdžios įgeidžius: joms teko gauti 8 įvairių institucijų dokumentus ir sumokėti žyminį mokestį kredituojantį valstybę nuo 250 litų iki 450 tūkstančių litų. Licencijos sustabdymas yra drastiška priemonė neteisminiu keliu apribojanti įmonių teisę veikti. Nors kontroliuojančios institucijos turi platų arsenalą priemonių, kuriomis gali ir kontroliuoti, ir bausti (pvz. užšaldyti įmonių sąskaitas), pastaruoju metu net ir dėl vieno tūkstančio litų jos griebiasi pačių žiauriausių veiksmų.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) praėjusiais metais atliko įmonių veiklos licencijavimo tvarkos analizę ir pateikė Ūkio ministerijai pasiūlymus kaip reformuoti šią sritį. LLRI nustatė, kad taikomos licencijavimo procedūros yra neefektyvios – jos įvestos nenustačius šio griežto reguliavimo tikslų ir neįvertinus jo poveikio įmonėms.
Dėl šių priežasčių licencijavimas tapo biurokratizuota ir neefektyvia valstybės funkcija, užkraunančia sunkią naštą ant įmonių pečių. Deja, per ilgą laikotarpį licencijos tapo parankia priemone terorizuoti įmones ir išspausti papildomų pajamų į biudžetą. Dėl šių priežasčių LLRI pasiūlymai reformuoti licencijavimo tvarką ir perrašyti Įmonių įstatymą sunkiai skinasi kelią, nors juos viešai palaiko Ūkio ministerijos pareigūnai.
