Europos Komisija (EK) nusprendė „perinstaliuoti“ Europos IT rinką. Į viešąją diskusiją šios mintys sklinda po bendrosios skaitmeninės rinkos (Digital Single Market) vėliava. Ką tai reiškia?
Trumpai prisiminkime bendrąją ES rinką. Vokietija negali muito mokesčių taikyti lietuviškoms prekėms. Mes negalime drausti į Lietuvą įvežti latviškų prekių. Visa tai – bendrosios rinkos nuopelnas. Bendroji rinka saugo vartotojus nuo politikų ar interesų grupių užgaidų apriboti konkurenciją. Prekės laisvai juda iš vienos šalies į kitą. Ilgalaikėje perspektyvoje išlošiame visi. Ta pačia dvasia persmelkti ir bendrosios skaitmeninės rinkos (BSR) siūlymai, ir tai yra puiku. Bet BSR bando pasiekti daugiau. Todėl vietomis nueina klystkeliais.
Pirma, ar tikrai reikia leisti mokesčių mokėtojų pinigus, tiesiant plačiajuosčio interneto kabelį į kiekvieną vienkiemį? Tuo labiau kad sparčiai tobulėjančios technologijos leidžia teikti panašias paslaugas mobiliuoju ryšiu. Tai, kad daug gyventojų turinčiame mieste internetas yra spartesnis nei kaimelyje, nereiškia, kad rinka neveikia (market failure). Atvirkščiai. Rinka veikia tiksliai taip, kaip ir turėtų. Juk nesistebime, kad du miestus jungia autostrada, o du kaimelius – vieškelis. Autostrada tarp kaimelių būtų pinigų švaistymas.
Antra, ar reikia dar labiau reguliuoti tarptinklinio ryšio (roaming) paslaugos kainą? Politikams nacionaliniuose ir ES parlamentuose atrodo, kad taip. Bet skaičiuojama, kad Lietuvos operatoriai turėtų atseikėti apie 25–75 mln. eurų per metus kitų šalių operatoriams.
Šis nuostolis būtų dengiamas iš Lietuvos vartotojų kišenių: per brangesnes kasdienes paslaugas (skambučius, SMS) ir sumažintas investicijas. Lietuvos europarlamentarams reikia ne džiūgauti dėl šio reguliavimo, o žiūrėti, kaip apsaugoti Lietuvos interesus.
Trečia, tinklo neutralumas (Net Neutrality) – dar platesnis klausimas.
Ateina nauja „mada“ – internetą reguliuoti taip pat, kaip ir elektros tinklus. Remiantis šiuo požiūriu, duomenų srauto nebūtų galima prioritetizuoti pagal turinį, diferencijuoti ir taikyti skirtingas kainas. Ar tikrai reikia drausti vienam duomenų srautui (pvz., bankinėms operacijoms) turėti prioritetą prieš kitą duomenų srautą (pvz., filmų žiūrėjimą internetu)? Juk net ir elektros kompanijos taiko skirtingus mokėjimo planus ir pan.
Klausimų yra ir daugiau. Bet jei BSR nori atkartoti jau veikiančios bendrosios rinkos sėkmę, tai ji turėtų koncentruotis į dirbtinių, valdžios sukurtų, kliūčių verslui šalinimą. Natūralūs įėjimo į rinką barjerai yra logiški ir neišvengiami rinkos bruožai. Sunku sukurti dar vieną paieškos sistemą, galinčią varžytis su Google; nelengva sukurti ir konkurentą „Verslo žinioms“. Bet jei rinka yra atvira ir nereguliuojama, bet kada gali atsirasti naujas produktas, tiesiog nušluojantis konkurentus.
Gerai kad diskusijoms dar yra laiko. Pasistenkime, kad Lietuva BSR klausimu būtų gerai informuota ir jos pozicija pragmatiška.
