2016 m. biudžetas – ir vėl deficitinis. Ekonomikos augimo prognozės prastėja, tačiau išlaidos didinamos 3,8% (368 mln. Eur). O juk BVP augimo prognozės dabar yra prastesnės nei metų pradžioje. Išlaidos didinamos, nors į biudžetą 2016 m. neplanuojama surinkti daug daugiau pinigų nei 2015 m. Bet deficitas bus išpūstas beveik dvigubai, iki 651 mln. Eur. Tai – didžiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus.
Deficitas ir skola atsiranda ne vien dėl asignavimų gynybai ar pabėgėlių krizės. Gynybai skiriama 149 mln. Eur daugiau, pabėgėliams – 6,1 mln. Eur. Deficitas atsiranda ir ne vien dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimo ar atlyginimų didinimo mažai uždirbantiesiems. MMA didinti nuo 325 iki 350 Eur planuojama išleisti 27 mln. Eur. Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti – 12 mln. Eur, socialiniams darbuotojams – 6,5 mln. Eur, ikimokyklinio ugdymo darbuotojams – 4,4 mln. Eur, visuomenės sveikatos centro darbuotojams – 1,5 mln. Eur. Visa tai sudaro 206,5 mln. Eur, arba 32% (trečdalį) deficito.
Deficito kūrėjams slėptis už mažai uždirbančiųjų viešojo sektoriaus nugarų būtų nekorektiška. Žmonių viešajame sektoriuje yra per daug, o kai kurių atlyginimai iš tikrųjų per maži. Efektyvinti viešąjį sektorių, mažinti ten dirbančių žmonių skaičių ir didinti gerai dirbančiųjų atlyginimus – tai išlieka visų valdžių kalbos. Viešasis sektorius nesitraukia.
Kur slypi problema? Pirma, kai biudžetas yra be prioritetų, jis tiesiog užprogramuotas gyventi skolon. Jei prioritetinėms sritims (pvz., gynybai ar mažiems atlyginimams didinti) reikia daugiau, vadinasi, kur nors reikia skirti mažiau. „Prioritetinė sritis“ reiškia ne tik tai, kad išlaidas šiai sričiai reikia padidinti. Tai reiškia, kad kurioms nors sritims išlaidas reikia mažinti. Šią elementarią užduotį žmonės sprendžia kiekvieną dieną. Bet politikai jos spręsti vis dar nesugeba ar nenori.
Antra, trūksta disciplinos. 2013 m. buvo planuojama, kad 2016-aisiais turėsime perteklinį biudžetą (perteklius – 369 mln. Eur). 2014 m. buvo planuojama, kad 2016 m. deficitas bus tik 268 mln. Eur. Kai nėra pasiryžimo taupyti, visi planai sugriūva pūstelėjus menkiausiam populizmo ar nenumatytų aplinkybių vėjeliui. Trečia, problemos Lietuvoje sprendžiamos „rytoj“ arba „poryt“. Tiesa, kada biudžetas turėtų tapti perteklinis, šiandien niekas net nebekalba. 2017 m. planuojamas deficitas – 254 mln. Eur, 2018 m. – 235 mln. Eur.
Viso to rezultatas – aiškus. Nors dirbantieji ir verslininkai mokesčių moka daug, valdžiai pinigų vis trūksta. Siūlomi automobilių ar būstų mokesčiai problemos nesprendžia. Šiuos mokesčius mokės tie patys dirbantys ar pajamas gaunantys mokesčių mokėtojai. O kasmet didėjančią valstybės skolą tenka grąžinti vis mažesniam mokesčių mokėtojų skaičiui. Jei per kelerius ateinančius metus nesutvarkysime viešojo sektoriaus ir valdžios išlaidų, kai sumažės ES parama, bus likęs tik Graikijos kelias. Arba greitos radikalios reformos, arba graikiška tragikomedija, kuri baigsis pavėluotomis ir dar radikalesnėmis reformomis. Ne veltui senolių išmintis sako: „Niekad nesakyk rytoj, jei gali daryti tuoj.“
