Tyrimai rodo, kad žmonės gali susitaikyti su pokyčiais į bloga, pvz., sumažėjusiomis pajamomis, turto praradimu ir pan. Tačiau žmonės labai sunkiai susitaiko su neteisybe. Daugiausia pinigų iš atlyginimo mes atseikėjame valstybinei pensijų sistemai. Jei uždirbate 1.000 eurų į rankas, kiekvieną mėnesį sumokate apie 340 eurų valdiškai pensijų sistemai. Kiek teisinga yra ši sistema?
Pirma, jau pačios įmokos yra neskaidrios. Didžioji šios duoklės dalis yra „paslėpta“ ir pavadinta „darbdavio įmoka“. Dėl to dalis žmonių iki šiol nežino, kiek sumoka mokesčių. Kiti, ypač tie, kurie gyvenime nieko nėra samdę, šventai tiki, kad tai ne darbuotojo mokesčiai, t. y. kad juos moka darbdavys. Norite daugiau skaidrumo mokesčių sistemoje? Tada būtinai reikia sujungti vadinamąsias darbuotojo ir darbdavio įmokas.
Antra neteisybė – valstybinė pensijų sistema yra pritaikyta tiems, kurie sumoka mažiau. Jei Jonas uždirba 300 eurų, o Petras – 1.000 eurų, tai per 40 metų į valstybinę pensijų sistemą Jonas sumokės 45.000, o Petras 166.000 eurų. Valdiškos pensijos Jonas gaus 217 eurų, Petras – 407 eurus. Petras sumokėjo 4 kartus daugiau už Joną, bet jo valdiška pensija bus tik 2 kartus didesnė. Arba dar kitaip: Jono pensija sieks 72% atlyginimo, Petro – tik 40%. Petro sąskaita Jonui sistema yra dosni.
Norint ištaisyti šią neteisybę, reikia įvesti daugiau ryšio tarp to, ką žmogus sumokėjo, ir ką gaus. Reikia arba mažinti Jono pensiją, arba mažinti Petro įmokas. „Sodros“ įmokų ribos būtent tam ir reikalingos. „Sodros“ ribos nereiškia, kad daugiau uždirbantys nemokėtų mokesčių. Jei įmokų ribos būtų 1.000 eurų, o Petro atlyginimas pakiltų iki 1.600 eurų, Petras į valdišką pensijų sistemą mokėtų, lyg jo atlyginimas būtų 1.000 eurų. Pensiją gautų tarsi jo atlyginimas buvo 1.000 eurų.
Bet Petro pajamų mokestis ir toliau būtų skaičiuojamas nuo 1.600 eurų. Net ir su „Sodros“ įmokų ribomis Petras ir toliau bus sumokėjęs keturis kartus daugiau už Joną. „Sodros“ ribos yra tik labai mažas žingsnelis šalinant neteisingumą iš valdiškos sistemos. Dėl įmokų ribų laikinai sumažės įplaukos į „Sodros“ biudžetą. Jei būtų nustatytos 1.700 eurų ribos į rankas, per metus „Sodros“ įplaukų sumažėtų apie 100 mln. eurų. Beje, tai joks „praradimas“. Tiesiog 100 mln. eurų liktų žmonių kišenėse, o ne „Sodroje“.
Jei yra politinės valios, 100 mln. eurų valstybės mastu yra per maži pinigai neįvesti „Sodros“ įmokų ribų. Juolab kad jų įvedimas pritrauktų brangiai mokamų darbo vietų, legalizuotų dalį atlyginimų ar įlietų daugiau pinigų į vartojimą. 100 mln. eurų „Sodros“ riboms yra nedaug, jei prisiminsime, kad vien valdininkų atlyginimų priedams 2015 m. buvo išleista 112 mln. eurų. 100 mln. eurų į valstybės biudžetą lengvai būtų galima surinkti spustelėjus valdiškas įmones dėl dividendų ar pardavus po porą procentų valdiškų įmonių akcijų. „Sodros“ įmokų ribos nėra panacėja nuo visų bėdų. Tačiau tai yra žingsnis teisinga linkme. Tiek dėl ekonomikos, tiek dėl elementaraus teisingumo.
