Beveik visos partijos žada didesnį atlyginimą 2020 metais. Kaip traktuoti tokius pažadus? Viena vertus – galima apkaltinti politikavimu, nes politikai (ačiū Dievui) tiesiogiai nustato palyginti nedaugelio žmonių atlyginimus. Kita vertus, pažvelgus iš teigiamos pusės, galima sakyti, kad politikai žada ekonominę politikos kryptis, o žadamas vidutinis atlyginimas – orientacinis skaičius, jų žadamos politikos sėkmei pamatuoti.
Kiek svarbios yra partijų programos? Viena vertus, visas galima nurašyti kaip „melą“, o jų skaitymą – kaip laiko švaistymą (nes visi politikai – vagys, o verslininkai – „žūlikai“). Kita vertus, jei klausomės, ką sako kitas, o ne automatiškai nurašome jį pagal savo išankstines nuostatas, tada partijų programų skaitymas – vienas iš svarbiausių dalykų informuotam rinkėjo pasirinkimui.
Vidutinis atlyginimas (VDU)
2016 m. pradžioje vidutinis atlyginimas siekė apie 585 eurų „į rankas”, 757 „ant popieriaus”. Be to, norint išmokėti 585 „į rankas“, papildomai reikia atseikėti daugiau kaip 400 eurų mokesčiams. Iš viso reikia sumokėti 994 eurų – tokia yra VDU uždirbančio asmens darbo vietos kaina su visais mokesčiais. Kokį atlyginimą 2020-aisiais siūlo partijos?
- Socialdemokratai siūlo 1100 eurų „ant popieriaus” arba 836 „į rankas”.
- Darbo partija – 1110 „ant popieriaus” arba 847 „į rankas”.
- Konservatoriai su 950 „į rankas”,
- Liberalų sąjūdis – 1000 „į rankas“,
- Lietuvos laisvės sąjunga – 1100 „į rankas“.
- Tvarka ir teisingumas žada 999, bet neaišku, „ant popieriaus“ ar „į rankas“.
- Kiek siūlo Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga, ar Lietuvos lenkų rinkimų akcija kol kas – neaišku.
2012 m. vidutinis atlyginimas buvo apie 478 eurų „į rankas”. Nuo 2012 m. jis augo vidutiniškai po 5 proc. kasmet. Norint pasiekti politikų žadamus dydžius, reikia daug daugiau. Norint 836 eurų vidutinio atlyginimo, reikia, kad algos augtų po 9 proc. kasmet, ketverius metus iš eilės. Norint 1100 eurų – jau po 17 proc.
Panašus atlyginimų didėjimas Lietuvoje buvo prieš krizę. Nuo 2004 m. iki 2008 m. vidutinis atlyginimas išaugo nuo 242 iki 478 eurų, t.y. beveik padvigubėjo. Vidutiniškai – po 18 proc. per metus. Pats sparčiausias augimas buvo 2007 ir 2008, kuomet vidutinis atlyginimas per metus augo po sunkiai suvokiamus 25 proc.
Šitie procentai svarbūs tuo, kad jie yra iliustracija, kokio augimo reikia norint įvykdyti pažadus. Reikia beveik ekonomikos stebuklo. Dar daugiau – daugumos partijų dosnieji pažadai, pvz., pensija – 400 eurų, labai smarkiai priklauso nuo šio stebuklo. Jei vidutinis atlyginimas – 1000 „į rankas“, tai 400 eurų pensija visai įmanoma. Ir atvirkščiai – be ekonominio stebuklo dosnieji pažadai yra sunkiai tikėtini.
Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA)
Turint galvoje ažiotažą, kurį pastaraisiais metais kėlė MMA didinimas, sunku būtų stebėtis, kad partijos nepasisakytų šiuo klausimu. Kas ką žada 2020-asiais?
- Darbiečiai – 656 eurų „ant popieriaus” arba apie 510 „į rankas”.
- Socialdemokratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija sako, kad MMA sieks pusę vidutinio užmokesčio, tai būtų apie 418 „į rankas”.
- Laisvės sąjunga siūlo 450 „į rankas” jau nuo 2017.
- Tvarkiečiai – net 777, tik neaišku, „ant popieriaus“ ar „į rankas“.
- Konservatoriai, Liberalų sąjūdis, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nepasisako apie konkretų MMA dydį. Nebent, jei skaičiuosime liberalų sąjūdžio pažadą neapmokestinti MMA (tai, beje, siūlo ir Darbo partija), ar konservatorių – neapmokestinti 240 Eurų.
Jei MMA sudaro daugiau kaip 60 proc. VDU – kažkas negerai. Tai reiškia, kad arba minimali alga yra iškelta dirbtinai, neatsižvelgiant į ekonominę situaciją, arba šalyje smarkiai paplitę „vokeliai“ dėl kurių vidutinis statistinis atlyginimas atrodo mažesnis, nei yra iš tikrųjų. Stabdyti MMA didinimą ragina jau ir Tarptautinio valiutos fondo ekspertai. Taigi, kaip atrodo partijų pažadai dėl MMA šiame kontekste?
Socialdemokratai ir Lenkų rinkimų akcija siūlo, kad MMA siektų pusę (50 proc.) VDU. Pagal darbiečių siūlymą MMA siektų 60 proc. VDU.
Laisvės sąjungos „450 į rankas jau nuo 2017 m.” yra sunku palyginti su siūlomu VDU, nes 1102 VDU „į rankas” žadamas 2020-aisiais. Bet padarius prielaidą, kad atlyginimų augimas bus tolygus, 1102 eurų 2020-aisiais galime paversti į 685 eurus jau 2017-ais. Tuomet MMA sudarytų jau 65 proc. VDU.
Bet labiausiai šis rodiklis išsikreipęs Tvarkos ir teisingumo programoje. Jei VDU žadamas 999, o MMA – 777, tuomet vidutinis atlyginimas būtų tik 28 proc. aukštesnis nei minimalus. Ką tai reiškia, galima parodyti per paprastą pavyzdį: kokiame miške mažiausias medis yra beveik tokio pat aukščio, kaip vidutinis? Tokiame, kur beveik visi medžiai yra vienodi. Arba čia nesusipratimas, arba tvarkiečiai pasiūlė beveik vienodus atlyginimus visiems.
Aukštesni atlyginimai per investicijų pritraukimą
Viena vertus, džiugina tai, kad iš esmės visos partijos savo programose pripažįsta, kad investicijos yra esminis būdas aukštesniems atlyginimams pasiekti. Visos pagrindinės partijos sakosi pritraukinėsiančios investicijas.
Kita vertus, politikai patys investicijų nepritraukia, nebent išvaro. Pagal investicijas smarkiai atsiliekame nuo kitų šalių. Rimtas klausimas politikams – jei investicijų nepritraukėte per ankstesnes kadencijas – kaip rinkėjui tikėti, kad tai padarysite dabar? Anksčiau nesistengėte? Ar tiesiog dabar stengsitės labiau? Nors ekonomikos skatinimo priemonėms aprašyti reikėtų atskiro straipsnio, štai keletas detalių.
Reinvestuojamo pelno neapmokestinimą kaip priemonę nurodo Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir Laisvės sąjunga. Beveik visos verslo organizacijos Lietuvoje pritaria, kad tai yra investicijas paskatinsianti priemonė. Klausimas, šios priemonės nepaminėjusioms partijoms – nepagalvojote, nepritariate, ar, manote, kad investavimą išmanote geriau už verslą?
Lankstesnius darbo santykius aiškiai žada Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga, Darbo partija, Laisvės sąjunga. Valstiečių ir žaliųjų nuostata, artimiausia darbo santykiams, yra „įgalinsime profsąjungas“, tad lankstumu čia nė nekvepia.
Socialdemokratų programoje minima lanksti socialiai atsakinga politika, daugiau kolektyvinių sutarčių ir lankstesni darbo santykiai tėvams. Apie lankstesnius darbo santykius parašyta tiek mažai, jog susidaro įspūdis, gal jų programą rašė ir Seime už Darbo kodeksą balsavo skirtingi žmonės.
Tvarkiečiai teigia, kad siekdami investicijų padarys, kad Lietuva atsidurtų laisviausių pasaulio ekonomikų dešimtuke. Negalima nepagirti už tokį siekį, tik klausimas, ar lankstesni santykiai įeina į šį laisvumą, ar ne.
Pabaigai – keletas pastebėjimų. Pirma, ironiška (arba logiška), bet mažiausius vidutinius atlyginimus žada socialdemokratai ir darbiečiai – partijos esančios valdžioje. O opozicinės Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga žada daugiau. Ar už didelių pažadų slepiasi dideli planai, analizuosime kituose straipsniuose.
Antra, net ir kukliausiems atlyginimų pažadams įvykdyti reikia, kad vidutinis atlyginimas augtų dvigubai greičiau, nei per pastaruosius ketverius metus. Turint galvoje nestabilią Europos ir pasaulio finansinę padėtį, tai labai optimistiška. Jau dabar atlyginimai auga sparčiau nei našumas ar BVP. Tad jei partijos rimtai nusiteikusios padidinti atlyginimus „į rankas“, šalia investicijų pritraukimo ir kitų ekonomikos skatinimo priemonių reikės ir mokesčių mažinimo.
