Nuskambėjo siūlymas įvesti lengvatinį 5 proc. PVM maisto produktams, kurių sąrašą nustatytų valdžia. Tada nuskambėjo antras siūlymas – sumažinti PVM nuo 21 iki 18 proc., t.y. tokio lygio, kuris buvo iki krizės. Žinoma, yra ir pasiūlymų nekeisti nieko.
Kodėl PVM?
Jei į mokesčius žiūrėtumėme atsitraukę nuo dabartinių aktualijų, tai, reikėtų pripažinti, kad PVM yra mokestis už nieką. Kai mokame sveikatos draudimo įmokas, mums žada, kad mus pagydys, kai mes susirgsime. Kai mokame Sodrai, mums žada, kad senatvėje gausime pensiją. Kiek šie pažadai yra pagrįsti – jau kitas klausimas, bet šios įmokos yra bent jau susietos su konkrečia paslauga mokesčių mokėtojui.
Tačiau PVM neturi jokio pateisinimo, tik mokesčių surinkimą. Kodėl 21 proc.? Todėl, kad valdžiai reikia pinigų. Jokios kitos logikos šiame skaičiuje nėra.
Nepamirškime, kad pinigai mūsų kišenėse atsiduria jau atidavus 40 proc. atlyginimo Sodros, sveikatos ir gyventojų pajamų mokesčiams. Tuomet iš tikro kyla klausimas, ar sąžininga, moralu, dar kartą apmokestinti žmones vien už tai, kad jie perka. Kai pagalvoji, kad net ir pigiausios duonos beveik penktadalis kainos – PVM mokestis, PVM mažinimas atrodo gera mintis.
Belieka pasirinkti: ar mažinti PVM apskritai visoms prekėms, ar tik kai kurioms. Abu keliai turi pliusų ir minusų.
Mažesnis PVM viskam
Vienas kontraargumentas abiems pasiūlymams – valstybė surinks mažiau lėšų. Žvelgiant iš vertybinės pusės, pinigai žmonių kišenėse yra daug didesnė vertybė už pinigus biudžete (ar valdžios kišenėse). Iš praktinės pusės, kiekvienais metais valdžia iš PVM surenka apie 100 mln. eurų daugiau nei ankstesniais. Jei valdžia priešinasi PVM mažinimui, nes neva į biudžetą bus surinkta mažiau pinigų, tai kodėl tada PVM nemažinamas, kai į biudžetą surenkama daugiau?
Kiek tiksliai mažiau būtų surinkta – sunku pasakyti. Jei PVM tarifas būtų sumažintas nuo 21 proc. iki 18 proc., t.y. septintadaliu, septintadaliu – maždaug 400 mln. eurų sumažėtų ir surenkamas PVM. Bet realybėje šis skaičius būtų daug mažesnis. Jei tuos 400 mln. žmonės išleistų pirkiniams, ir nuo jų sumokėtų PVM, tai 400 mln. sumažėtų iki maždaug 330 mln. Jei dalis žmonių nebevažiuotų į Lenkiją, ar pas mus atvažiuotų pirkti daugiau latvių, tas skaičius dar sumažėtų.
Ar sumažinus PVM sumažėtų prekių kainos? Įvairiai. Tų prekių, kurios konkuruoja ne kaina, o kokybe ar prekiniu ženklu, kainos gali ir nepasikeisti. Nemanau, kad atpigtų prabangos prekės. Bet prekių, kurios konkuruoja kaina, t.y. pigesnių maisto prekių – kainų mažėjimui yra visos galimybės. Ypač kuomet konkurencija tarp parduotuvių yra gana nuožmi. Žinoma, keliais procentais mažesnės kainos neišgelbės skurstančių, bet jau geriau keliais procentais mažesnės kainos, nei iš vis nieko.
Mažesnis PVM tik kai kurioms prekėms
O gal geriau taikyti lengvatinį 5 proc. ar 9 proc. PVM tik kai kurioms, pavyzdžiui, būtiniausioms maisto prekėms? Juk, atrodo, tada kainos sumažėtų labiau, ir vargstantiems padėtų dar labiau. Variantas įmanomas, tik reikia sau pripažinti, kad 5 proc. PVM naudotųsi ir tie, kam trūksta pinigų, ir tie, kas jų trūkumu nesiskundžia.
Jei galvojate, kad įmanoma sudaryti sąžiningą sąrašą „būtiniausių maisto produktų“, kuriems taikyti mažesnį PVM, pagalvokite, kaip tai padaryti praktiškai. Į sąrašą įtrauksite tokią prekę kaip „duonos gaminiai“? Į jį pateks ir pigiausia duona, ir brangios rankų darbo bandelės. Į sąrašą įtrauksite „šviežia mėsa“?
Pateks ir pigiausias faršas, ir ekologiška išmasažuota jautiena. Įtrauksite kruopas? Pateks ir miežinės, ir nepalyginamai brangesni juodieji ryžiai.
Leidžiant valdžiai sudarinėti sąrašus, kurioms maisto prekėms taikyti didesnį PVM, o kurioms – mažesnį gresia dar du pavojai. Pirma, naktiniai politikų susirašinėjimai, kurią prekę įtraukti į kurį sąrašą.
Antra, jei valdžiai leidžiame sudarinėti sąrašus „reikalingesnių“ ir „mažiau reikalingų“ produktų, mes leidžiame politikams spręsti, ką mums valgyti. Ar tikrai norite, kad Seimo nariai spręstų, kurį produktą jums labiau verta dėtis į burną? Atsiveria didelė Pandoros skrynia.
Garantuoju, kad įvedus skirtingo PVM skirtingiems maisto produktams sistemą, tuoj prasidėtų „liesai mėsai – 5 proc., riebiai – 21 proc.“ „Šviežiai mėsai – 5 proc., rūkytai – 21 proc.“ ir t.t. Juolab, kad planai, kaip priversti žmones maitintis taip, kaip nori valdžia, jau seniai paruošti ir tik laukia progos išlįsti į dienos šviesą.
