Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-770) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Projektu siūloma nustatyti skirtingą gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims:
- metinių pajamų dalis, neviršijanti 21 600 eurų per metus arba mokestiniu laikotarpiu – 1 800 eurų per mėnesį, būtų apmokestinama 12% mokesčio tarifu;
- pajamų dalis, viršijanti 21 600 eurų per metus arba mokestiniu laikotarpiu – 1 800 eurų per mėnesį, būtų apmokestinama 19% mokesčio tarifu.
Taip pat siūloma atsisakyti 5 procentų dydžio GPM tarifo, taikomo individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus netauriųjų metalų laužą.
Nepritariame siūlomiems pakeitimams dėl žemiau nurodytų priežasčių ir siūlome palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką.
Sukuriamos prielaidos gyventojų mokesčių naštos didėjimui ateityje
Įstatymo projektu būtų sukuriama tokia mokestinė sistema, kurioje ilgainiui mokestinė našta didės. Ateityje kylant atlyginimams, žemiausiu – 12% dydžio tarifu – apmokestinama pajamų dalis sudarys vis mažesnę gyventojų pajamų dalį, todėl didės efektyvus apmokestinimo tarifas, rodantis mokesčių bei įmokų ir darbo vietos kainos santykį.
Palyginti su kitomis šalimis mokesčius siūloma didinti nuo ypač mažos sumos
Siūloma 21,6 tūkst. eurų riba, nuo kurios taikomas didesnis GPM tarifas yra labai žema. Pavyzdžiui, Švedijoje aukštesnis tarifas (25% vietoj 20%) pradedamas taikyti nuo 63 tūkst. eurų metinių pajamų. Kartu egzistuoja galimybė nuo apmokestinamųjų pajamų atskaityti palūkanas ar vykimo į darbą išlaidas, taip mažinant gyventojo mokestinę naštą. Danijoje didesnis GPM tarifas (15% vietoj 11,15%) taikomas pasiekus 67 tūkst. eurų metinių pajamų ribą. Šioje šalyje taip pat galioja galimybė atskaityti palūkanas ir vykimo į darbą išlaidas.
Lietuvoje jau ir taip egzistuoja didelis pajamų apmokestinimo progresyvumas
Pagal dabartinę sistemą Lietuvoje jau egzistuoja mokesčių progresyvumas. Visų pirma, taip yra dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) taikymo, kuris yra didesnis mažas pajamas gaunantiems asmenims ir nebėra taikomas mėnesinėms pajamoms virš 1160 eurų „ant popieriaus“. Kita priežastis, lemianti mokesčių progresyvumą, yra socialinio draudimo sistema. Progresyvumas atsiranda todėl, kad daugiau uždirbančių asmenų įmokų į socialinio draudimo fondą ir išmokų santykis yra didesnis nei mažiau uždirbančių gyventojų.
Dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo daugiau uždirbantys asmenys šiuo metu moka didesnius mokesčius ir absoliučia suma, ir procentais. Pavyzdžiui, 2000 eurų ikimokestinį atlyginimą („ant popieriaus“) gaunantis asmuo uždirba 4 kartus daugiau nei uždirbantis 500 eurų „ant popieriaus“, tačiau gyventojų pajamų mokesčio sumoka net daugiau nei 11 kartų daugiau.
Norint padidinti gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą, tą daryti galima toliau didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Pagal siūlomus tarifų laiptelius, efektyvus GPM tarifas padidėtų pagal darbo sutartį uždirbantiems daugiau nei 3 150 eurų „ant popieriaus“. „Sodros“ duomenimis, šalyje tokių asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį, yra apie 2%. Mokesčiai padidėtų ir gaunantiems pajamas iš individualios veiklos.
Priėmus Projektą tikėtini biudžeto pajamų netekimai galėtų būti didesni, nei vertina projekto autoriai
Projekto rengėjų vertinimu, įsigaliojus įstatymo projektui per metus į biudžetą bus surenkama 18,6 mln. eurų mažiau. Tikėtina, jog mažesnė mokesčių našta leistų daliai asmenų, dabar veikiančių ,,šešėlyje“ legalizuoti savo veiklą ir taip padidinti biudžeto pajamas. Tačiau vertinant aukštesnių pajamų gavėjus, netekimai gali būti ir ženklesni, kadangi daug uždirbantys asmenys yra mobilesni, o pajutę staigų ir didelį mokesčių naštos padidėjimą, jie bus linkę savo pajamas perkelti į žemesnio apmokestinimo šalis.
Kartu, uždirbantiems daugiau nei 1 800 eurų ,,ant popieriaus“ didėtų motyvacija šią sumą viršijančią atlyginimo dalį mokėti ne darbo santykių pagrindu.
Projekto rengėjai nevertina, kiek kainuotų papildomas mokesčių administravimas, susijęs su progresinių mokesčių įvedimu. Nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, tokia nuostata nėra pagrįsta. Priešingai, mokesčių administravimas kainuotų brangiau ne tik valstybės, bet ir įmonių lygmenyje. Perėjimas prie naujos sistemos atneštų tiek vienkartinių, tiek nuolatinių papildomų sąnaudų mokesčių administratoriams bei mokesčio mokėtojams.
Projektu nebūtų sprendžiama nelygybės problema
Projekto rengėjų teigimu, progresinio GPM tarifo įvedimas turėtų sumažinti pajamų nelygybę ir užtikrinti didesnius atlyginimus mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nevertina, kaip pasikeistų Gini koeficiento, rodančio pajamų nelygybę, įvertis priėmus Projektą.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl padidinto NPD, jau dabar uždirbantys minimalią mėnesinę algą sumoka vos 3 eurus GPM. Uždirbantys mažiau nei 380 eurų, GPM nemoka, tad dėl mažesnio GPM tarifo jų atlyginimas ,,į rankas“ nepadidėtų. Dėl šios priežasties mažesnio GPM tarifo taikymas nepadėtų ženkliai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų disponuojamųjų pajamų. Kadangi dirbančių pagal darbo sutartį asmenų, kurių atlyginimas viršija 3 150 eurų ,,ant popieriaus“ ribą, nuo kurios didėtų mokesčių našta priėmus Projektą skaičius yra labai nedidelis ir siekia apie 19 tūkst., papildomas jų pajamų apmokestinimas neturėtų reikšmingo poveikio Gini koeficiento pokyčiui. Didesnis efektas būtų gautas, pavyzdžiui, išaugus mažiausią atlyginimą uždirbančių asmenų pajamoms.
Poreikis įvesti progresinį GPM tarifą dažnai grindžiamas siekiu sumažinti santykinį skurdą. Dėl įvesto progresyvumo skurdas nesumažės, nes tie, kas gyvena santykiniame skurde (tai dažniausiai – mažiausiai uždirbantieji ir pensijų gavėjai) GPM ir taip nemoka. O kadangi iš šių pakeitimų mokesčių pajamų planuojama surinkti mažiau, tai nėra pagrindo teigti, kad skurdas sumažės per didesnius transferus, t.y. didesnes išmokas ar pašalpas.
Įvedus siūlomus pakeitimus šalies mokesčių sistema taptų sudėtingesnė
Progresinio tarifo įvedimas sukurtų sudėtingesnę mokestinę sistemą, mažintų jos skaidrumą. Tai pažeistų mokesčių sistemos paprastumo principą.
Progresinių tarifų įvedimas padarytų mokestinę sistemą itin sudėtinga dar ir todėl, kad nėra numatyta, kuriuo tarifu reikėtų mokėti mokesčius išmokant atlyginimą kiekvieną mėnesį. Įstatymo projekte numatyti tarifai būtų taikomi tam tikrai metinei pajamų daliai, tačiau metų bėgyje nežinomos žmogaus metinės pajamos, todėl abejotina sklandžiu tokios sistemos veikimu praktikoje.
Poveikis investicinei aplinkai ir darbo vietų kūrimui būtų neigiamas
Progresinio tarifo įvedimas mažintų motyvaciją siekti didesnio atlyginimo ir paskatas kurti didesnės pridėtinės vertės darbo vietas. Progresinių mokesčių tarifų įvedimas turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui ir ekonominio augimo perspektyvoms. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įvedimas reikštų, kad didesnis produktyvumas būtų susietas su didesnėmis mokestinėmis sąnaudomis. Tai prieštarautų LR Vyriausybės programos daliai „Geros sąlygos investicijoms“ ir 188.7. punktui skatinti inovacijas ir iniciatyvą ekonomikoje, gerinti sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms ir derinti tai su tėvynainių sugrįžimu.
Progresinio tarifo įvedimas galėtų tapti kliūtimi pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurių stygius yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių problemų. Pažymėtina, kad tiesioginės užsienio investicijos yra vienas pagrindinių ekonominio augimo veiksnių, leidžiančių didinti gamybos potencialą, našumą, perimti gerą verslo praktiką.
Neigiamą poveikį investicinei aplinkai galėtų turėti ne tik pats progresinio mokesčio įvedimo faktas. Tokį poveikį taip pat turėtų jau minėtas mokestinės politikos nenuoseklumas. Įmonės yra linkusios investuoti į tas šalis, kuriose ekonominė politika yra stabili, dažnai nekeičiama ir lengvai prognozuojama.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lenkijoje ir Latvijoje egzistuojant GPM tarifo laipteliams, o pastarojoje šalyje nuo 2018 m. padidinus GPM tarifą asmenims, uždirbantiems daugiau nei 55 tūkst. eurų per metus iki 31,4%, Lietuva turėtų siekti išlaikyti dabartinę pajamų mokesčio sistemą. Užtikrinant mokesčių sistemos stabilumą padidėtų ir Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumas kaimyninių šalių atžvilgiu.
Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti teikiamam Projektui ir palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką. Ateityje siūlome svarstyti galimybę mokesčių sistemos progresyvumą didinti didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį.
