Ekspertizė. Dėl mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių ir pensijų kaupimo pertvarkos

2018-05-02

Dėl mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo konsultacinį dokumentą dėl mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių (toliau – Konsultacinis dokumentas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.

Siūlome:

  • apjungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas įtraukiant ir nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą ir profesinių ligų socialinį draudimą;
  • neįvesti bazinės pensijos, ją mokant iš valstybės biudžeto, ir neatlikti su tuo susijusių mokesčių ir įmokų tarifų pakeitimo;
  • jei vis dėl to būtų apsispręsta įvesti bazinę pensiją ir / arba jos mokėjimą iš valstybės biudžeto, bazinė pensija turėtų būti kuo mažesnė, palyginus su senatvės pensija;
  • neprijungti pensijų socialinio draudimo tarifo dalies prie GPM, o išskirti pensijų draudimo įmokų dalį, taip nemažinant mokesčių sistemos skaidrumo, bei svarstyti pensijų kaupimo pertvarkos alternatyvas (pavyzdžiui, 6+0+0 sistemą, kurioje būtų atsisakoma papildomos valstybės priemokos, o į pensijų kaupimą nukreipiama didesnė gyventojo pensijų įmokos dalis);
  • atsisakyti progresinio GPM laiptelio įvedimo, mokesčių sistemos progresyvumą užtikrinant per NPD didinimą;
  • didinti akcizą tik įvertinus, kiek akcizo didinimas sumažins rūkančiųjų skaičių ir kaip akcizų didinimas paveiks šešėlinę tabako gaminių rinką;
  • neapmokestinti turimo antrojo gyvenamosios paskirties būsto;
  • panaikinti Mokesčių administravimo įstatyme (MAĮ) galiojančią nuostatą (MAĮ 3 str. 4 d.), leidžiančią naujiems mokesčių tarifams įsigalioti su valstybės biudžeto įstatymu;
  • palikti galimybę pagal verslo liudijimą verstis statybų, namų ūkio ir susijusiomis veiklomis.

Argumentacija pateikiama žemiau.

Dėl mokesčių pakeitimų

Dėl darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų sujungimo

I-ojoje Konsultacinio dokumento dalyje pristatomi mokesčių pakeitimai. Pritariame I-ajam Konsultacinio dokumento tikslui – užtikrinti aiškesnį darbuotojo indėlį į socialinio draudimo sistemą. LLRI vertinimu, darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų sujungimas padidintų mokesčių sistemos aiškumą. Visapusiškai pritariame darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimui.

Atkreipiame dėmesį, kad reformoje siūlomi GPM ir „Sodros” įmokų tarifai nėra vienintelis techninis sprendimas. Siūlome kaip alternatyvą apsvarstyti LLRI paruoštą preliminarų sujungimo variantą ir tarifus:

Darbo užmokesčio apmokestinimo tvarka nuo

2018.01.01

 Darbo užmokesčio apmokestinimo tvarka sujungus Sodros įmokas projektus
darbuotojo įmoka darbdavio įmoka darbuotojo įmoka darbdavio įmoka
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) su darbo santykiais susijusioms pajamoms 15 % 11 %  

 
Sodros įmoka VISO 40.18 % = 0.2 % GF +

VSDĮ- 39,98 %, kurią sudaro:

30.98-darbdavio; 9-darbuotojo;

 VISO 31 %

 
įmoka pensijų socialiniam draudimui 3 % 22,30 % 19,5 %
įmoka ligos socialiniam draudimui 1,40 % 1,1 %
Įmoka motinystės socialiniam draudimui 2,20 % 1,6
įmoka nedarbo socialiniam draudimui 1,40 % 1,1 %
įmoka sveikatos draudimui (PSD) 6 % 3 % 7 %
NA darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmoka 0,18 % 0,15 %
Įmoka į IDF 0,5 % 0,4 %
įmoka į Garantinį fondą 0,20 % 0,15 %
„Sodra” (2+2+2) 2 % 1,50 %

 

Dėl nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo

Nepaisant „Sodros” įmokų sujungimo ir perkėlimo darbuotojui, siūloma nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą ir profesinių ligų socialinį draudimą palikti darbdavio pusėje. Nepritariame tokiai išlygai, ypač –  atsižvelgiant į tai, kad Konsultaciniame dokumente nėra pagrįsta, kodėl šios draudimo rūšys yra priskiriamos darbdavio atsakomybei. Skirtingai nei traktuojama dokumente, nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe draudimas ir profesinių ligų socialinis draudimas savo esme taip pat vertintini kaip darbuotojo mokamos įmokos. Kitaip tariant, mokėdamas šias įmokas darbuotojas draudžiasi nuo nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustasis įgyja teisę į išmoką, kaip ir, pavyzdžiui, savarankiškai dirbantys asmenys, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų gali draustis savanoriškai.

Įmonės rinkoje gali apdrausti darbuotoją ir gauti apsaugą nuo darbuotojo ligos, sužalojimo, mirties ar kitu atveju. Naudos gavėju įvykus draudiminiam įvykiui gali būti įmonė arba darbuotojas. Valstybinio socialinio draudimo atveju naudos gavėjas visuomet yra darbuotojas. Tai parodo, kad nėra pagrįsta nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą ir profesinių ligų socialinį draudimą palikti darbdavio pusėje.

Be to, toks nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimo įmokų traktavimas paskatintų darbuotojų sąmoningumo augimą ir suvokimą, kad jis irgi yra atsakingas už savo gerovę nedarbo ar sveikatos praradimo atveju. Kad darbuotojai stokoja tokio suvokimo, rodo šie faktai:

  • Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2017 m. 25 proc. sunkių arba mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl to, kad darbuotojas nesilaikė savo pareigų, pažeidė vidaus tvarkos taisykles arba dirbo neblaivus, ir savo veiksmais sąlygojo nelaimingą atsitikimą.[1]
  • Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusė sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai, atlikdami darbus, darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų, tuo rizikuodami savo sveikata ar gyvybe.
  • Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2017 m. II pusmetį savo iniciatyva darbo sutartis nutraukė 74 proc. visų darbuotojų, nutraukusių darbo sutartis. Tai rodo, kad net ir pagerėjus sąlygoms atleisti darbuotojus, darbo sutartys dažniau nutraukiamos būtent jų pačių iniciatyva.

Kitaip tariant, jei darbuotojai suprastų, kad patys yra nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimo įmokų mokėtojai, tai taptų papildoma paskata geriau vertinti priimamus sprendimus.

Ateityje būtų galima užtikrinti, kad darbuotojai gautų geriausią, labiausiai jų poreikius atitinkančią interesų apsaugą, leidžiant jiems, pavyzdžiui, pasirinkti nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų draudimo paslaugos teikėją.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad, neperkėlus visų mokesčių darbuotojo pusėn, t.y. palikus kai kurias įmokas darbdavio pusėje, yra paliekama galimybė ateityje de facto panaikinti reformos rezultatus didinant darbdavio įmokas. Dėl šios priežasties įmokų sujungimas turi būti visiškas, o į darbuotojo pusę, fiskaliai neutraliai turi būti perkelti visi mokėjimai susiję su darbo santykių mokesčiais ar įmokomis.

Dėl šių priežasčių siūlome apjungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas įtraukiant ir nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą ir profesinių ligų socialinį draudimą.

Dėl pagrindinę pensiją užtikrinančios socialinio draudimo įmokų dalies prijungimo prie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir pagrindinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą

Darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų sujungimas nereikalauja pensijų įmokos dalies prijungimo prie GPM. GPM tarifas (analogiškai, kaip ir socialinio draudimo įmokų tarifai) pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, galėtų būti perskaičiuotas, atsižvelgiant į po sujungimo didėsiantį „bruto“ darbo užmokestį.

Pensijų socialinio draudimo tarifo dalies prijungimas prie GPM vestų prie priešingų rezultatų, nei tie, kuriuos sąlygos „Sodros“ įmokų sujungimas. Socialinio draudimo sistema taptų mažiau skaidri, jei didelė pensijos dalis ateityje būtų finansuojama iš bendrųjų mokesčių (GPM, PVM, akcizų ir t.t.). Kartu padidėtų galimybė pensijas didinti politiniais sprendimais (pavyzdžiui, prieš rinkimus), o ne atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Taip pat – tai sudarytų pretekstą didinti kitų mokesčių tarifus, pavyzdžiui, PVM, motyvuojant poreikiu didinti bazinę pensiją.

Valstybės biudžeto asignavimai pagrindinei pensijos daliai finansuoti neleistų teisingai įvertinti „Sodros“ biudžeto rezultato tuo atveju, jei pensijų socialinio draudimo išmokos viršytų įplaukas (nevertinant papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto). Kitaip sakant, jei „Sodros“ pensijų dalies biudžeto balansas būtų neigiamas, lėšų trūkumas būtų maskuojamas pagrindo neturinčiais asignavimais iš valstybės biudžeto.

Konsultaciniame dokumente nėra numatyta apribojimų, kad ateityje pagrindinė  pensija atliktų paramos funkciją, o asmens gaunama senatvės pensija priklausytų nuo jo sumokėtų įmokų. Kitaip tariant, nuo gyventojo sumokėtų įmokų nepriklausanti pagrindinė pensijos dalis ateityje galėtų sudaryti vis didesnę senatvės pensijos dalį, taip neskatinant pensijų kaupimo sistemos tvarumo. Taip pat iškyla klausimas, kiek toks pasirinktas modelis yra nuosekliai suderinamas su Lietuvoje pasirinkto, taip vadinamo, einamojo finansavimo modeliu.

Atkreipiame dėmesį, kad bazinės pensijos įvedimas ir jos mokėjimas iš biudžeto užprogramuoja problemas ateityje. Jei bazinė pensija bus visiems vienoda ir pakankamai aukšta, lyginant su senatvės pensija, tuomet vėl pradings ryšys tarp senatvės pensijų įmokų ir išmokų, t.y. žmonės į valstybinio socialinio draudimo sistemą sumokėję daug daugiau, gaus santykinai mažesnes išmokas senatvėje.

Todėl nepritariame bazinės pensijos įvedimui, jas mokant iš valstybės biudžeto ir su tuo susijusių mokesčių ir įmokų tarifų pakeitimams. Jei vis dėl to būtų apsispręsta įvesti bazinę pensiją ir / arba jos mokėjimą iš valstybės biudžeto, bazinė pensija turėtų būti kuo mažesnė, palyginus su senatvės pensija.

Dėl pensijų kaupimo pertvarkos

Kartu su siūlymu prie GPM prijungti socialinio draudimo įmokų dalį, kuri skirta pagrindinei pensijai finansuoti, siūloma mažinti „Sodros“ pensijų įmoką 2 procentiniais punktais (proc. p.), nutraukiant 2 proc. p. pensijų draudimo įmokos dalies pervedimus į asmens pensijų fondą ir didinant paties gyventojo į pensijų fondą pervedamą pensijų įmokos dalį nuo 2 iki 4 proc.

Atkreipiame dėmesį, kad tokiu būdu yra de facto panaikinama II pensijų kaupimo pakopa, ta apimtimi, kiek mokesčių mokėtojas turėjo teisę (ir lūkestį) nukreipti dalį lėšų ne į „Sodrą” (tuo pačiu sutikdamas gauti mažesnę „Sodros” senatvės pensiją ateityje), o į privatų pensijų kaupimą.

Toks pokytis reikštų esminį pensijų kaupimo sistemos pokytį ir su tuo susijusių žmonių teisėtų lūkesčių pažeidimą. Primename, kad strateginiuose valstybės dokumentuose buvo numatyta, kad ne į „Sodrą”, o į pensijų kaupimą nukreipiama dalis vis didės, kol 2020 m. pasieks 3,5 proc. Taip pat primename, kad, pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą, pensijų kaupimo dalies sumažinimas per 2009 m. finansų krizę pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai dėl to, kad buvo numatytas kompensavimo mechanizmas, t.y. ateityje buvo numatyta vėl padidinti kaupimo dalį. O mokesčių reforma siūlo apskritai atsisakyti kaupimo dalies, ir tai yra nesuderinama su teisėtais pensijų fondų dalyvių lūkesčiais.

Be to, per mažiau nei 15 pensijų kaupimo sistemos veikimo metų, pensijų įmokos dalis, pervedama į II pakopą buvo sumažinta net 4 kartus, taip mažinant gyventojų pasitikėjimą šia sistema. Siūlomi pakeitimai prisidėtų prie pasitikėjimo šia sistema mažinimo, tad net ir papildomos paskatos kaupti neduotų laukiamo optimistinio rezultato dėl dalyvių įsitraukimo.

Pagal dabartinę sistemą mokesčių mokėtojai net ir papildomai nekaupdami gali užsitikrinti alternatyvų pensijos finansavimą senatvėje. Ši II pensijų pakopoje asmens sukaupta dalis gali būti paveldima asmens mirties atveju. Be to, su pensijų sistemos reforma siūlomos pajamų arba pelno mokesčių lengvatos, turėsiančios paskatinti gyventojų savanorišką kaupimą, jau dabar egzistuoja savarankiškai kaupiantiems III pensijų pakopoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame pensijų reformos pristatyme nėra detalizuota, kaip dėl papildomų 2 proc. kaupiančiųjų įmokos į pensijų fondus pensijų pakeitimo norma pasieks 50 proc. vietoj prognozuojamų 34 proc.

Nors teigiama, kad siūlomi pakeitimai mažins supriešinimą tarp dabartinių ir būsimų pensijų gavėjų, dirbančiojo dalies „Sodros” įmokų pervedimas į privačius pensijų fondus kaip tik buvo žingsnis į mažesnį kartų supriešinimą. Iš dirbančiojo įmokų yra mokamos pensijos dabartiniams pensijų gavėjams, o dalį lėšų dirbantysis atsideda savo pensijai. Pensijų kėlimas (jei buvo laikoma, kad dabartinių „Sodros” įmokų įplaukų nepakanka) turėjo būti finansuojamas iš papildomų šaltinių – privatizavimo lėšų ar pan.

Siūlomi pakeitimai kaip tik yra kartų supriešinimas – jei visa dirbančiojo būsimojo pensininko „Sodros” įmoka liktų valstybinėje sistemoje ir būtų išmokėta dabartiniams pensininkams, toks dirbantysis privačiai kaupti galėtų nebent mokėdamas papildomai nuo savo atlyginimo (esant didelei mokesčių naštai, net ir 2 proc. p. papildoma įmoka galėtų nuo tokio papildomo kaupimo atbaidyti). Išlieka nuolatinis pavojus, kad artimiausio finansinio nuosmukio metu priemoka iš valstybinės biudžeto bus panaikinta. Tai vėl kels grėsmę pensijų sistemos stabilumui ir nulems dar mažesnį dabartinių dirbančiųjų dalyvavimą privačiame kaupime.

Dėl siūlymų priversti privačius pensijų fondus sumažinti savo įkainius perpus ir  mažinamos minimalios sumos anuitetui įsigyti

Pensijų reformos pakete siūloma priversti privačius pensijų fondus sumažinti savo įkainius perpus bei mažinti minimalią sumą anuitetui įsigyti, tačiau nėra įvardinta, kokiomis priemonėmis bus įgyvendinami šie pakeitimai. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomi pakeitimai iš esmės yra kainos reguliavimas. Prieš įgyvendinant siūlomus pakeitimus, būtina įvertinti, kokias pasekmes tai turės (pavyzdžiui, ar tokie siūlymai neskatins pensijų fondų pasitraukimo iš Lietuvos rinkos). Pensijų fondų įkainiai ir minimali suma anuitetui įsigyti turi būti ekonomiškai pagrįsti.

Dėl šių priežasčių siūlome neprijungti pensijų socialinio draudimo tarifo dalies prie GPM, o išskirti pensijų draudimo įmokų dalį, išvengiant mokesčių sistemos neskaidrumo, bei svarstyti pensijų kaupimo pertvarkos alternatyvas (pavyzdžiui, 6+0+0 sistemą, kurioje būtų atsisakoma papildomos valstybės priemokos, o į pensijų kaupimą nukreipiama didesnė gyventojo pensijų įmokos dalis).

Dėl konkurencingesnio darbo apmokestinimo

Dėl progresinio GPM tarifo įvedimo

Pritariame Konsultaciniame dokumente įvardintam tikslui užtikrinti konkurencingiausią darbo apmokestinimą Baltijos valstybėse 2021 m.

Atkreipiame dėmesį, kad progresinio GPM laiptelio įvedimo nauda biudžetui – mažiausia iš visų siūlomų mokesčių pakeitimų. Konsultacinio dokumento rengėjų vertinimu, progresinis GPM biudžetą papildytų vos 4 mln. eurų per metus. Tai būtų vienas menkiausių biudžeto pajamų šaltinių – mažiau pajamų būtų surenkama tik iš paveldimo turto mokesčio (2018 m. planas – 1,3 mln. eurų). Iš Konsultacinio dokumento nėra aišku, ar prie siūlymo įgyvendinimo kaštų yra įvertinta progresinio GPM tarifo įvedimo administracinė našta verslui.

Pabrėžiame, kad mažesnis mokesčio tarifų skaičius prisideda prie šalies mokesčių sistemos patrauklumo. Įvedę dar vieną – 25 proc. dydžio – GPM tarifą šį faktorių prarastume. Pasaulio banko ekspertai vertindami skirtingų šalių mokesčių sistemas nuolat akcentuoja mokesčių sistemos paprastumo svarbą. Anot jų, per pastaruosius 11 metų 43 valstybės naikino arba sujungė mokesčius, siekdamos supaprastinti mokesčių sistemas.[2] Įvedus naują 25 proc. dydžio GPM tarifą, ateityje vis didesnė gyventojų pajamų dalis bus apmokestinama šiuo – didesniu – tarifu (atsižvelgiant į tarifo ribą, kuri susieta su siūlomomis „Sodros” lubomis, kurios ateityje bus pažemintos nuo 120 iki 60 VDU). Šio tarifo įvedimas didintų mokesčių sistemos nestabilumo riziką, nes būtų sukurtas precedentas keisti progresinį GPM tarifą, bei įvesti naujus GPM tarifus.

Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti progresinio GPM laiptelio įvedimo, o mokesčių sistemos progresyvumą užtikrinti per NPD didinimą.

Dėl ekonomikos augimui palankios mokesčių struktūros

Dėl akcizų tabako produktams didinimo

Siūloma didinti minimalų cigaretėms taikomą akcizą iki 102 Eur/1000 vnt. Priėmus siūlomus pakeitimus, akcizas daugiau nei 13 proc. viršys minimalų ES galiojantį akcizą tabako produktams (90 Eur/1000 vnt). 2019 m. Minimalus akcizas, taikomas Lietuvoje parduodamam cigarečių pakeliui pasieks 2,04 Eur, (vietoj dabar galiojančio 1,92 Eur) o mokesčių (akcizo ir PVM) dalis padidės nuo 82 iki 86 proc. cigarečių pakelio kainos. Numatoma, kad iki 2021 m. minimalus akcizas bus didinamas, kol pasieks 2,31 Eur cigarečių pakeliui.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nors nuo 2010 m. nelegalių tabako gaminių dalis susitraukė daugiau nei dvigubai, nuo 2016 m. vėl fiksuojamas nelegalių cigarečių dalies augimas. 2017 m. šis augimas siekė 2,1 proc. ir buvo didžiausias nuo 2012 m. Lietuva išlieka tarp daugiausia nelegalių cigarečių vienam gyventojui suvartojančių valstybių ES.

Primename, kad legalių tabako produktų produktų įperkamumas (t.y. vidutinio atlyginimo ir produkto kainos santykis), Lietuvoje yra labai žemas. ES esame 6 vietoje pagal įperkamumą – tai reiškia, kad Lietuvos gyventojams tabako gaminių akcizas lyginant su pajamomis yra vienas didžiausių. Tad akcizo tabako gaminiams didinimas, tikėtina, dar labiau padidintų šešėlinės ekonomikos mastą.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva jau pasiekė ES minimalų reikalaujamą tabako gaminių akcizo dydį, ir tai, kad legalių tabako gaminių įperkamumas Lietuvoje – vienas žemiausių ES, tolimesnius tabako akcizo didinimus siūlome vykdyti tik išsamiai ir kompleksiškai įvertinus, kiek tai leis sumažinti rūkančiųjų skaičių, ir kokį poveikį toks padidinimas turės šešėlinei rinkai.

Dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo didinimo

Siūloma plėsti nekilnojamojo turto apmokestinimą, apmokestinant antrą ir paskesnį gyvenamosios paskirties turtą neatsižvelgiant į vertę. Antrojo gyventojų būsto vertė iki 220 tūkst. eurų būtų apmokestinama 0,3 proc. tarifu. Vertės dalis iki 300 tūkst. eurų būtų apmokestinta 0,5 proc. tarifu, iki 500 tūkst. – 1 proc. tarifu, o virš 500 tūkst. – 2 proc. tarifu.

Nors įvedus siūlomus pakeitimus prognozuojamas nedidelis – vos 11 mln. eurų siekiantis – biudžeto pajamų padidėjimas, siūlomas mokesčių didinimas palies daugiau kaip penktadalį (22 proc.) visų, turinčių kokio nors nekilnojamojo turto – apie 330 tūkst. asmenų. Įvedus tokį mokestį, 100 tūkst. gyventojų  mokesčių našta padidės daugiau nei 30 eurų per metus. Nors didžiajai daliai mokesčių mokėtojų mokėtina suma būtų santykinai nedidelė, mokestis antrajam būstui prisidėtų prie tendencijos pereiti prie visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo.

Konsultacinio dokumento rengėjai pasiūlymą didinti nekilnojamojo turto mokestį grindžia socialiniu teisingumu. Esą šiuo metu reikšmingą būsto fondo dalį sukaupia pakankamai nedidelė visuomenės dalis ir užsienio investuotojai, o mažesnes pajamas gaunantys gyventojai yra priversti gyventi nuomojamame bute. Iš Konsultacinio dokumento nėra aišku, kaip nekilnojamojo turto apmokestinimas padidins būsto prieinamumą mažesnių pajamų gavėjams. Atvirkščiai – būsto nuomotojams perkėlus nekilnojamojo turto mokesčio naštą nuomininkams, pastariesiems, tikėtina, taptų dar sunkiau susitaupyti nuosavam būstui. Jei rengėjai siūlomu NT mokesčiu nori sumažinti būsto kainas, mokestis turėtų būti santykinai aukštas, kad nustelbtų finansinę naudą, gaunamą iš nuomos ir vertės prieaugio. Toks mokestis greičiausiai būtu panašus į konfiskacinį, ir prasilenktų su teisingumo ir proporcingumo principais.

Atkreipiame dėmesį, kad būsto nuomos pajamos jau yra apmokestinamos GPM. Dar daugiau, vertės prieaugis (skirtumas tarp būsto pardavimo ir įsigijimo kainos) gautas pardavus būstą taip pat yra apmokestinamas. Todėl antrąjį gyvenamosios paskirties būstą turintys ir nuomos pajamas gaunantys gyventojai ir taip prisideda prie visuomenės gerovės. Antrojo būsto papildomas apmokestinimas apribotų gyventojų galimybes pasirūpinti savimi senatvėje ir taip didintų gyventojų priklausomybę nuo valstybinio socialinio draudimo sistemos. Nekilnojamasis turtas (ypač antras ir paskesnis) taip pat taupymas ir atsidėjimas ateičiai ir šios taupymo priemonės apmokestinimas yra neadekvatus kitų taupymo alternatyvų kontekste.

Dėl šių priežasčių siūlome neapmokestinti turimo antrojo gyvenamosios paskirties būsto.

Dėl prognozuojamos ir stabilios mokesčių aplinkos

Pritariame Konsultaciniame dokumente įtvirtintam tikslui užtikrinti prognozuojamą, kuo paprastesnę, aiškią, sąžiningą ir konkurencingą mokestinę aplinką.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojantį Mokesčių administravimo įstatymą (toliau – MAĮ) LR Seimas yra įpareigotas užtikrinti, kad įstatymai, numatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Ši nuostata yra labai svarbi mokesčių mokėtojams, kadangi turėtų suteikti jiems laiko pasiruošti naujiems tarifams ir taisyklėms.

Tačiau ši nuostata (MAĮ 3 str. 4 d.) nėra taikoma keičiant mokesčius kartu su biudžetu, nors žvelgiant iš mokesčių mokėtojo požiūrio, jam nėra skirtumo, ar konkretus tarifas didinamas su biudžetu, ar ne. Šia nuostata yra nuolat piktnaudžiaujama – vien per pastaruosius 5 metus kartu su biudžetu buvo priimti apie 38 įstatymų pakeitimai, kuriais mokesčiai buvo padidinti. Mokesčius mažinančių pakeitimų buvo beveik 3 kartus mažiau (apie 14). Tai rodo, kad su biudžetu priimami įstatymų pakeitimai yra nukreipti į mokesčių didinimą. Siekiant išvengti tokių piktnaudžiavimų ateityje ir padaryti Lietuvos mokesčių sistemą labiau prognozuojama ir patrauklia investuotojams, siūlome atsisakyti minėtos nuostatos

Siūlome panaikinti MAĮ galiojančią nuostatą (MAĮ 3 str. 4 d.), leidžiančią naujiems mokesčių tarifams įsigalioti su valstybės biudžeto įstatymu.

Dėl šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių

Dėl verslo liudijimų sąrašo peržiūros

Pritariame Konsultaciniame dokumente siūlomai šešėlio mažinimo strategijai, paremtai savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimu. Tai – sveikintinas būdas didinti biudžeto pajamas ir skatinti mokesčių mokėjimo kultūrą.

Atkreipiame dėmesį į nenuoseklumą, kuris galėtų sutrukdyti mažinti neapskaitomos ekonomikos mastą.  Konsultaciniame dokumente numatyta veiklų, vykdomų įsigijus verslo liudijimą, sąrašo peržiūra. Įvardijami sektoriai, kurių veiklos bus peržiūrimos – statybų sektorius, namų ūkis ir pan. 2017 m. duomenimis, verslo liudijimus namų ūkio veiklai buvo įsigiję 1 826 asmenys, statybos baigimo apdailos ir valymo darbams – 10 466 asmenys,  specialiesiems statybos darbams – 11 076 asmenys. Kartu jie sudaro apie penktadalį visų verslo liudijimus įsigijusių asmenų. Atkreipiame dėmesį, kad verslo liudijimai minėtų sektorių atstovams yra ypač patraukli veiklos forma dėl veiklos sezoniškumo ir mažos administracinės naštos.

Verslo liudijimai leidžia legalizuoti fizinių asmenų vykdomą ekonominę veiklą. Būtent tai ir lemia mažesnę šešėlinę ekonomiką. Tai, kad savo veikloje fiziniai ar juridiniai asmenys renkasi palankiausią mokestinį režimą nereiškia mokesčių vengimo ar šešėlio, atvirkščiai – naikinant patrauklias veiklos formas, dalis dabar skaidriai mokančių mokesčius asmenų būtų pastūmėti link šešėlio arba emigracijos.

Galima sutikti, kad kai kurie fiziniai ir juridiniai asmenys apskritai neapskaito pajamų ir išlaidų, tačiau tai nėra pakankama priežastis verslo liudijimų panaikinimui. Palyginimui, rimta problema yra taip vadinami feniksai, tačiau dėl to nėra siūloma naikinti uždarųjų akcinių bendrovių, kaip teisinės formos. Atvirkščiai, būtina ieškoti mokestinių paskatų, kad smulkus ir pradedantis verslas mokėtų mokesčius.

Pavyzdžiui, galimybė susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio, pateikiant metinę pajamų deklaraciją, paskatintų perkančius statybų ir namų ūkio paslaugas jas pirkti legaliai. Tad norint sumažinti šešėlį nėra būtina naikinti galimybės verstis šiomis veiklomis pagal verslo liudijimą.

Dėl šių priežasčių siūlome palikti galimybę pagal verslo liudijimą verstis statybų, namų ūkio ir susijusiomis veiklomis.

[1] https://www.vdi.lt/PdfUploads/NAinfo2017.pdf

[2] World Bank, Paying Taxes, Good Practices, http://www.doingbusiness.org/data/exploretopics/paying-taxes/goodpractices.World Bank, Paying Taxes.