SANTRAUKA
- Motinystės valstybiniam socialiniam draudimui paprastai keliami du tikslai: 1) kompensuoti netektas pajamas nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros laikotarpiu bei 2) skatinti gimstamumą.Visgi abejotina, ar vienu iš valstybės tikslų turėtų būti siekis paveikti susilaukti vaikų. Be to, tarptautiniuose tyrimuose nėra vienareikšmiškai įrodytas išmokų ryšys su gimstamumu apskritai.
- Išlaidos motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms Lietuvoje 2006-2009 m. laikotarpiu nominaliai išaugo daugiau nei 5 kartus. Nors vėliau išmokų apimtys sumažėjo dvigubai, motinystės draudimas išlieka neigiamą biudžeto balansą turinčia valstybinio socialinio draudimo rūšimi.
- Nors nėštumo ir gimdymo bei tėvystės laikotarpiai Lietuvoje yra šiek tiek trumpesni už EBPO valstybių vidurkį, vaiko priežiūros atostogų trukmė yra gerokai ilgesnė. Pagal galiojančias draudimo taisykles, bendras apmokamas motinystės ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpis Lietuvoje gali siekti 114 savaičių, kai organizacijos narių vidurkis – tik 55,2 savaitės. Bendra motinystės ir vaiko priežiūros atostogų trukmė, išsaugant darbo vietą, Lietuvoje gali trukti 148 savaites, kai organizacijos narių vidurkis yra 65,7 savaitės.
- Motinystės draudimo sistema labiausiai yra naudinga mažų pajamų, mažą darbo stažą turintiems ir daug vaikų susilaukusiems asmenims. Net ir pora 35 metus mokėjusi draudimo įmokas už šiek tiek daugiau nei 2 VDU siekiantį atlyginimą, dviejų vaikų užauginimo atveju gaus mažiau, nei įmokėjo. Aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims taikomos vaiko priežiūros išmokų lubos.
- Tolesnės motinystės draudimo sistemos raidos kryptys galėtų apimti valstybės paramos instrumentų vaikų auginimui konsolidavimą, didesnį įmokų susiejimą su išmokomis, esminės reformos atveju –neapmokestinamo kaupimo instrumentų įdiegimą.
Visą analizę rasite čia:
Analizę parsisiųsti galite čia: atsisiųsti
