2015 m. vasario 19 d., Vilnius — Vos 3 proc. lietuvių aktyviai įsitraukę į aplinkosaugos problemų sprendimą. Įgyvendinant investicinius, plėtros projektus tai tampa viena iš problemų, trukdančių susitarti vietos gyventojams, investuotojams ir valdžios institucijoms, mano konferencijos „Su(si)tarkime dėl aplinkos“ dalyviai. Į Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) renginį susirinko nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, verslo ir savivaldybių atstovai.
„Svarbu, kad apie aplinką kalbėtų žmonės, kurie ten gyvena. Tiek bendruomenė, tiek investuotojai juk turi tą patį tikslą – kad gyventi būtų geriau. Todėl reikia aktyviai ir argumentuotai išsakyti savo poziciją, kalbėtis ir tartis. Tam reikia ir pasitikėjimo vieni kitais, kurio, beje, dažnai trūksta“, – atidarydamas konferenciją teigė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Anot dr. Aistės Balžekienės (Kauno technologijos universitetas), lietuviai nėra aktyvūs, t. y. nedaug lietuvių yra aplinkosauginių organizacijų nariai ar šias organizacijas remia, dalyvauja akcijose, pasirašo peticijas. Palyginti, vidutiniškai 12,8 proc. visuomenės yra aktyvi Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse, vidutiniškai 5 proc. – Centrinės ir Rytų Europos šalyse, vos 3 proc. – Lietuvoje.
Konferencijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį, kad į aplinką dažnai žiūrime skirtingai, tik per aplinkosaugos ar tik per investicijų prizmę, nors aplinka – tai ir aplinkos apsauga, ir ekonominė bei socialinė aplinka.
„Ar investuotojai ateis, labai svarbi yra bendruomenė. Tai nereiškia, kad aktyvi bendruomenė gąsdina. Kas gąsdina investuotojus, tai nekonstruktyvus dialogas ir staigmenos. Pavyzdžiui, kai jau paskelbus planus staiga atsiranda bendruomenė ir jos nariai, kurie net negyvena ten. Taigi čia klausimas pačiai bendruomenei, ar jai tinkamas toks atstovavimas?“, – klausė Emilis Ruželė, „Investuok Lietuvoje“ projektų vadovas.
Tam , kad lietuviai efektyviau susitartų ar išsiaiškintų nesutarimo priežastis, reikia ir gilesnių antropologinių tyrimų, teigė Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
„Visa diskusija, kaip mums susitarti, turi prasidėti nuo to, kad žmogus suprastų, kas jis, kaip jam geriau gyventi ir kaip sutarti su kaimynais. Kaip aš mėgstu klausti: „Kada mes pradėsime kurti valstybę?“. Tada, kai susitvarkysime laiptines. Butai pas mus geri, bet atsidarom laiptinę ir ji nebe mūsų, bendra. Kažkas turėtų būti atsakingas, tik ne aš. Pagalvokim apie tai iš pagrindų ir lengviau bus gyventi“, – sakė R. Dargis.
Tarptautinis seminaras „Su(si)tarkime dėl aplinkos“ yra LLRI iniciatyvos „Su(si)tarkim“ dalis. Seminare pranešimus skaitė LLRI, Kauno technologijos universitetas, užsienio nevyriausybinės organizacijos. Šia iniciatyva LLRI siekia paskatinti vietos bendruomenes ir gyventojus argumentuotai diskutuoti ir taikiai susitarti dėl aplinkos, kurioje gyvena. Iniciatyvą remia EEE finansinis mechanizmas. Daugiau apie projektą: www.llri.lt/susitarkim
KONTAKTAS ŽINIASKLAIDAI: Vidmantė Čižienė, Komunikacijos vadovė / +370 653 70777 / vidmante@llri.lt
