LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO PASTABOS IR PASIŪLYMAI LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 591, 681 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO AŠTUNTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-1744
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Farmacijos įstatymo 2, 8, 19, 33, 35, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1744 (toliau – Projektas), ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus.
DĖL KONKURENCIJOS TARP VAISTINIŲ IR LIGONINIŲ VAISTINIŲ, TEIKSIANČIŲ VISUOMENINĖS VAISTINĖS PASLAUGAS
Dėl leidimo ligoninių vaistinėms užsiimti mažmenine prekyba vaistais (5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas)
Šiuo metu ligoninės gali įsigyti vaistus ir tiekti juos savo pacientams, gydomiems stacionare. Projekto 5 straipsnis suteikia teisę ligoninių vaistinėms pardavinėti kompensuojamuosius vaistinius preparatus tos gydymo įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams.
Pritariame, kad reikia sudaryti sąlygas suteikti pacientams sklandžią dienos stacionaro paslaugą, tačiau Projekto rengėjai neįvertina visų galimų alternatyvų – vaistų pristatymas gydymo įstaigai naudojantis privačių vaistinių paslaugomis ar galimybė pacientams iš anksto įsigyti vaistus dienos stacionaro procedūroms naudojantis E-receptu ar nuotoline prekyba vaistais ar kitas sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimo tvarkos patobulinimas. Kadangi nėra išsamiai išnagrinėtos alternatyvos siūlomų ligoninių vaistinių plėtrai, kyla abejonių ar Projekto rengėjų pasiūlymas yra geriausias Projekto aiškinamajame rašte iškeltos problemos sprendimas.
Projekte pasiūlymas, jog kiekviena gydymo įstaiga, teikianti dienos stacionaro paslaugas, įgautų teisę įsteigti prekybos vaistais vietą ir užsiimti mažmenine prekyba vaistais sukelia šias grėsmes:
1. Sprendimas leisti valstybinėms gydymo įstaigoms užsiimti komercine veikla – nepagrįstas.
Dauguma ligoninių (ar gydymo įstaigų) priklauso valstybei ar savivaldybėms. Tai reiškia, kad valstybiniam kapitalui atsiranda galimybė užsiimti komercine veikla – mažmenine prekyba vaistais. Turint galvoje intensyvią konkurenciją mažmeninės prekybos vaistais sektoriuje ir tai, kad Lietuvos ūkis, t.y. komercinė veikla konstituciškai remiasi privačia nuosavybe (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) ir privačia iniciatyva, komercine veikla neturėtų užsiimti valstybės ar savivaldybių gydymo įstaigos. Valstybės kontrolė taip pat konstatuoja, kad “Valstybės institucijų dalyvavimas valstybės ir savivaldybių funkcijų nevykdančiose įmonėse ir įstaigose nėra pagrįstas ir racionalus, jei tam naudojami žmogiškieji ištekliai, skiriama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir perduodama turto, tačiau negaunama atitinkama investicijų grąža.” (VK, Nr. Y-2017-6).
2. Kyla grėsmė, kad viešieji resursai, skirti gydymui, bus naudojami mažmeninės prekybos veiklai.
Ligoninė, pradėjusi prekiauti vaistais, vykdytų dvi skirtingas veiklas: gydymą, kuris finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, savivaldybių, valstybės biudžetų ir mažmeninę prekybą vaistais, kuri finansuojama vaistų vartotojų (ir PSDF lėšų, tiek, kiek vartotojai pasinaudoja vaistų kompensacijomis). Tai reiškia, kad gydymo įstaiga, kuri pradėtų prekiauti vaistais, veiktų ir viešaisiais finansais apmokamoje srityje su labai apribota konkurencija (t.y. gydyme), ir konkurencingoje rinkoje, finansuojamoje privačiomis vartotojų lėšomis (t.y. prekyba vaistais). Tuo tarpu vaistinės veiktų tik viename – prekybos vaistais – srityje. Kyla pavojus, kad gydymo įstaigos, užsiimančios dar ir vaistų prekyba, pradės kryžmiškai subsidijuoti prekybos vaistais sritį.
Šiuo metu dauguma mažmeninės prekybos vaistais įmonių yra privataus kapitalo, kurios privalo įsigyti ar išsinuomoti patalpas. Tuo tarpu ligoninės, gydymo įstaigos dažnai patalpas ar pastatus valdo patikėjimo teise, nors patys pastatai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ar valstybei. Taip pat šis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Naudojimasis šiomis patalpomis gydymo įstaigoms yra suteiktas vykdyti gydymo veiklą. Kyla grėsmė, kad ligoninėms ar kitoms įstaigoms pradėjus mažmeninę prekybą vaistais, patalpos, kurios buvo suteiktos gydymo veiklai, be kita ko bus naudojamos mažmeninei prekybai vaistais. Tokiu atveju viešieji resursai bus naudojami ne pagal paskirtį, o tai savo ruožtu prieštarautų valstybės ir savivaldybės turto naudojimo principams, išdėstytiems LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
3. Gali būti pažeisti sąžiningos konkurencijos principai.
Gydymo įstaigos iš esmės nepatiria pastatų kapitalo kaštų. Tuo tarpu privačios mažmeninės prekybos vaistais įmonės – patiria. Tokiu būdu, mažmeninės prekybos vaistais vietos, įsteigtos viešajam kapitalui priklausančių gydymo įstaigų, įgautų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš prekybos vietas, įsteigtas privataus kapitalo. Tokiu būdu būtų pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principas, ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kai kuriose viešajam kapitalui priklausančiose gydymo įstaigose jau veikia privačiam kapitalui priklausančios mažmeninės prekybos vaistais vietos. Vaistinių asociacijos duomenimis, yra 53 vaistinės, esančios ligoninėse (apima vaistines, kurios yra ligoninių pastatuose; ligoninės pastate, tačiau tam tikra jos teritorija priklauso ne pačiai ligoninei; visai šalia ligoninių – tik išėjus iš ligoninės pastato arba priešais, kitoje gatvės pusėje) ir 141 vaistinės esančios kitose gydymo įstaigose (apima vaistines, kurios yra gydymo įstaigų pastatuose; gydymo įstaigos pastate, tačiau tam tikra jos teritorija priklauso ne pačiai gydymo įstaigai; visai šalia gydymo įstaigų – tik išėjus iš gydymo įstaigos pastato arba priešais, kitoje gatvės pusėje).
Jei gydymo įstaigoms bus leidžiama steigti joms priklausančias vaistines ir, jei gydymo įstaigos galės pasinaudoti nesąžiningos konkurencijos priemonėmis (kaip paminėta aukščiau), kyla pavojus, kad gydymo įstaigos gali tiesiog išstumti konkurentus, t. y. privačias vaistines, iš gydymo įstaigų pastatų. Tokiu būdu ši Projekto nuostata sudarytų sąlygas konkurencijos principų pažeidimams.
Projekto 5 straipsnio 3 dalis siūlo leisti ligoninės vaistinę steigti bet kuriai asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Nors to paties straipsnio 1 dalyje siūloma leisti parduoti (išduoti) vaistus, jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia dienos stacionaro paslaugas. Tai dar labiau išplėstų potencialų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių tinklą.
Siūlymai
Atsižvelgiant į išvardintus argumentus ir identifikuotas grėsmes, siūlome:
1. Nepritarti įstatymo Projekto 5 straipsniui.
2. Kreiptis į Konkurencijos tarybą išaiškinimo, ar visas Projektas, ir ypač Projekto 5 straipsnis neprieštarauja sąžiningos konkurencijos principams ir LR Konkurencijos įstatymui.
3. Jei Projektas būtų priimtas, imtis šių, grėsmes konkurencijai mažinančių, priemonių:
a. Atskirti valstybiniam kapitalui priklausančių gydymo įstaigų įsteigtų mažmeninės prekybos vaistais įmonių turtą, pajamas, pinigų srautus, darbuotojus nuo gydymo įstaigos gydymui naudojamo turto, pajamų, pinigų srautų, darbuotojų ir kt., užtikrinant, kad gydymo veiklai skirti resursai nebūtų naudojami mažmeninei prekybai vaistais.
b. Sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad viešajam kapitalui priklausančios gydymo įstaigos nesubsidijuotų ar kitaip neremtų jų pačių įsteigtų vaistinių, įskaitant bet neapsiribojant: patalpų, turto nuoma mažesne nei rinkos kaina, personalo naudojimu.
DĖL TAISYKLIŲ REGLAMENTUOJANČIŲ VAISTŲ PARDAVIMĄ MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONĖMS BE FARMACIJOS LICENCIJOS
LR Farmacijos įstatymo papildymas aštuntu skirsniu, leidžiančiu mažmeninę prekybą vaistais, esančiais mažmeninės prekybos vaistais sąraše, nereikalaujant farmacijos licencijos, yra teigiamas pokytis, suteikiantis geresnes vaistų prieinamumo galimybes perkantiesiems, skatinantis konkurenciją ir, tikėtina, leisiantis sumažinti vaistinių preparatų kainas. Pritariame bendrai pokyčių krypčiai – leisti pardavinėti vaistus daugiau vietų. Kita vertus, ne visos priemonės, numatytos Projekte, kuriomis siekiama reguliuoti mažmeninę prekybą vaistais, yra būtinos. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir apriboti galimybes taikyti skirtingą reguliavimą, siūlome peržiūrėti ir pakoreguoti šiuos aštuntojo skirsnio atitinkamus straipsnius.
Aštuntas skirsnis. 411 straipsnis.
3 punktas. Dėl draudimo vaistų etiketėse rodyti nuolaidą.
Mažmeninės prekybos įmonėse pardavinėjamų vaistinių preparatų kainų etiketėse siūloma drausti nurodyti kainų sumažinimą. Tačiau ši nuostata būtų netaikoma visuomeninės paskirties vaistinėms.
Šis straipsnis apriboja mažmenine prekyba užsiimančių įmonių galimybes informuoti pacientą apie mažesnę vaisto kainą. Projekto rengėjas nepagrindžia ir neįrodo, kodėl šis ūkinės veiklos suvaržymas yra pagrįstas, reikalingas ir naudingas. Įstatymo projekto rengėjai nepateikia pagrindimo, kad sumažinta vaisto kaina nulemia iracionalų vaistų vartojimą. Tačiau iš gyventojų atimama galimybė įsigyti jiems reikalingą vaistą pigiau, tuo nepagrįstai pažeidžiant gyventojų ekonominę gerovę.
6 punktas. Dėl draudimo įsigytus vaistus gabenti (transportuoti) į kitą veiklos vietą.
Mažmeninės prekybos įmonėms siūloma drausti gabenti (transportuoti) įsigytus vaistus į kitą veiklos vietą.
Projekto rengėjas nepagrindžia kodėl toks ūkinės veiklos suvaržymas yra būtinas. Uždraudus gabenti vaistus iš vienos vietos į kitą, mažmeninės prekybos įmonėms sudaromos kliūtys ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis užtikrinti reikalingą vaistų asortimentą. Ši nuostata riboja ūkio subjektų veiklą, o vaistų prieinamumas neišaugtų tiek, kiek galėtų dėl vaistų pardavimo vietų padidėjimo.
8 skirsnis. 412 straipsnis.
3 punktas. Dėl vaistų, leidžiamų parduoti mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašo, sudarymo.
Šiuo straipsniu siūloma, kad vaistai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka būtų įrašomi į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jei į vaisto sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga. Šis kriterijus netaikomas tradiciniams augaliniams preparatams ir homeopatiniams vaistams, registruotiems taikant supaprastintą registracijos procedūrą. Paprastai tariant, mažmeninės prekybos įmonėse būtų galima pardavinėti tik tokius vaistinius preaparatus, į kuriuos įeina tik viena veiklioji medžiaga.
Vaistai, kurių sudėtyje yra dvi ar daugiau veikliųjų medžiagų, sudaro didelę dalį Lietuvoje parduodamų vaistų. Šis sprendimas nepagrįstai apriboja galimybes vykdyti mažmeninę prekybą vienoda apimtimi kaip ir visuomeninėse vaistinėse. Todėl ši nuostata lemtų skirtingas veiklos taisykles mažmeninės prekybos įmonėms, lyginant su visuomeninėmis vaistinėmis.
5 punktas. Dėl vaistų, skirtų vaikams iki 12 m. pardavimo.
Šiuo punktu siūloma drausti vaistinių preparatų, skirtų vaikams iki 12 m., pardavimą mažmeninėse prekybos įmonėse.
Vaistai, kurie skirti vaikams iki 12 m., sudaro dalį Lietuvoje parduodamų vaistų. Draudimas parduoti šios grupės vaistus apriboja mažmeninės prekybos įmonių galimybes vykdyti prekybą vaistais. Todėl ši nuostata lemtų skirtingas veiklos konkurencines taisykles, taikomas mažmeninėms prekybos įmonėms, lyginant su visuomeninėmis vaistinėmis.
7 punktas. Dėl vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra etanolio, pardavimo.
Šiuo straipsniu siūloma drausti vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra etanolio, pardavimą mažmeninėse prekybos įmonėse.
Vaistai, kurių sudėtyje yra etanolio, sudaro dalį Lietuvoje parduodamų vaistinių preparatų. Todėl tai apriboja maženinės prekybos įmonių galimybes vykdyti prekyba vaistais. Todėl ši nuostata lems nevienodas konkurencijos taisykles tarp mažmeninės prekybos įmonių ir visuomeninių vaistinių.
Siūlymai
Atsižvelgiant į išvardintus argumentus, siūlome:
1. Leisti informuoti pirkėjus apie sumažintą parduodamų vaistų kainą ir atsisakyti draudimo neleisti transportuoti vaistų tarp mažmeninės prekybos įmonės filialų. Ši nuostata riboja įmonių konkurencingumą, o logistikos suvaržymai turi neigiamą poveikį efektyviam įmonės darbo organizavimui.
2. Atsisakyti draudimo neleisti parduoti vaistų, kurių sudėtyje yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga. Draudimas yra nepagrįstas, nes saugus vaistų vartojimas yra nesusijęs su veikliųjų medžiagų kiekiu vieno pavadinimo vaistiniame preparate.
3. Draudimas parduoti vaistus, skirtus vaikams iki 12 m. ir vaistų, kurių sudėtyje yra etanolio yra diskutuotinas. Viena vertus, šiuo draudimu yra siekiama išvengti komplikacijų, susijusių su neteisingu vaisto vartojimu ar jo dozavimu, tačiau kita vertus šį draudimą būtų galima peržiūrėti ir koreguoti, leidžiant parduoti šių grupių vaistus, tačiau apribojant tam tikrų vaistų, kurių neteisingas vartojimas potencialiai gali būti žalingas, sąrašą.
