Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) šiandien paskelbė kryžminio subsidijavimo valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) faktų analizę. Instituto ekspertų teigimu, kai kurių VVĮ finansavimo mechanizmai sukuria prielaidas neefektyviam valstybės lėšų panaudojimui ir iškreipia konkurenciją.
Ž. Šilėnas.
„Nemažai VVĮ veiklą vykdo monopolijos sąlygomis. Be to, valstybė neretai dar ir įsipareigoja padengti VVĮ sąnaudas. Tačiau ne viena VVĮ šią valstybės suteiktą privilegiją ir resursus išnaudoja nesąžiningai konkurencijai, – teigia Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas. – Mechanizmas gana paprastas, pavyzdžiui, technika įsigyjama teikti monopolinėms paslaugoms, bet naudojama išstumti įmones iš kitų rinkų.“
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad situacija, kai įmonėje monopolinės ir konkurencinės veiklų vykdymui naudojami tie patys žmogiškieji resursai, tos pačios patalpos ar įrengimai, turėtų būti vertinama kaip netiesioginis kryžminis subsidijavimas ir atidžiai stebimas konkurencijos priežiūros institucijų.
Pristatytame dokumente nagrinėjami konkretūs atvejai kelių priežiūros ir tiesimo (VĮ „Kelių priežiūra“), pašto paslaugų (AB „Lietuvos paštas“), krovinių ir keleivių vežimo (AB „Lietuvos geležinkeliai“) ir informacinių technologijų sektoriuose (VšĮ „Infostruktūra“), iliustruojantys, kaip naudojantis netiesioginio kryžminio subsidijavimo mechanizmu yra finansuojama šių įmonių veikla ir tuo suteikiamas konkurencinis pranašumas rinkoje.
G. Deržanauskienė.
„Valstybės valdomos įmonės gali veikti bet kokioje ūkio šakoje ir vykdyti bet kokią veiklą. Deja, nėra taikoma aiški ir vieninga kriterijų sistema, nustatanti, kuriose ūkio šakose leidžiama veikti ir kokias veiklas joms leidžiama vykdyti. Tai reiškia, kad taisyklės, kurios reguliuotų VVĮ galimybes užsiimti nauja ūkine veikla, neegzistuoja“, – sako Gintarė Deržanauskienė, tyrimo autorė.
Grėsmė konkurencijai, anot G. Deržanauskienės, iškyla tuomet, kai kryžminis subsidijavimas vyksta tarp tos pačios VVĮ vykdomos remiamos ir įprastos ūkinės veiklos. Pavyzdžiui, VĮ „Kelių priežiūra“ tiek kelių priežiūrai, tiek kelių tiesimui gali naudoti tą pačią techniką, žmogiškuosius išteklius, kitas priemones. Tai, kad sąnaudos, susijusios su kelių priežiūra yra padengiamos valstybės lėšomis, leidžia kelių tiesimo darbus atlikti pigiau. Taip įmonė įgyja konkurencinį pranašumą prieš kitas privačias įmones kelių tiesimo rinkoje.
Į problemas VVĮ jau seniai yra atkreipusi dėmesį ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. EBPO parengtoje Lietuvos VĮ bendrojo valdymo apžvalgoje griežtai pasisakoma už valstybinių ir privačių įmonių konkurencijos sąlygų suvienodinimą.
„EBPO jau seniai sako, kad politikai neturėtų valdyti įmonių. Bet šiuo atveju mes turime atvirkščią problemą – VVĮ įtaką politikams. Dėl to politikai priima taisykles, ypač palankias VVĮ. To irgi neturėtų būti“, – įsitikinęs LLRI prezidentas Ž. Šilėnas.
2017 m. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje apie valstybės valdomų įmonių kapitalo grąžą nurodoma, kad Lietuvos valstybė buvo 118 VVĮ savininkė arba pagrindinė akcininkė, o jos naudojamo turto apskaitinė vertė siekė 9,3 mlrd. eurų. Šios įmonės generavo vos 2,1 proc. grąžą, o 271 savivaldybės įmonės generavo -0,42 proc. grąžą.
Analizė.
www.llri.lt
