Privaloma minimali mėnesio alga (MMA) yra sudėtingas ir netaiklus skurdo mažinimo įrankis, sukeliantis ir neigiamų pasekmių, kurios dažnai lieka nepastebimos. MMA kėlimo rezultatus yra sudėtinga išmatuoti, nes neįmanoma žinoti, kas būtų, jei MMA nebūtų keičiama. Be to, tiesiog trūksta patikimos statistikos.
Atlikti tyrimai rodo, kad MMA didinimas gali paskatinti verslą kelti kainas, atleisti darbuotojus, sumažinti pajamas natūra ar užsiimti kitais kaštus mažinančiais ar pajamas didinančiais veiksmais. Be to, aukšta MMA gali stimuliuoti šešėlinės ekonomikos plitimą.
Aukšta MMA gali sulyginti įvairios kvalifikacijos darbuotojų pajamas ir tokiu būdu sumažinti paskatas dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams. Šis efektas sumažėja, kai padidėjusi MMA, pakelia ir daugiau uždirbančiųjų atlyginimus. Vis dėlto, toks atlyginimų augimas gali sukurti infliacijos greitėjimo spiralę bei mažinti šalies konkurencingumą.
Įvairių tarptautinių organizacijų tyrimai rekomenduoja nustatyti tokį MMA lygį, kuris būtų tarp 30 ir 40 procentų nuo vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat yra siūloma diferencijuoti MMA, kad būtų sumažinti galimi neigiami padariniai.
Viena vertus MMA diferencijavimas pagal amžių, regioną, darbo pobūdį, t. y. galimybė mokėti mažesnius atlyginimus tam tikroms darbuotojų grupėms – tai jau priemonė, sumažinanti neigiamus aukštos MMA padarinius. Kita vertus MMA diferencijavimas gali būti naudojamas dar labiau didinti minimalų atlyginimą atskiroms žmonių grupėms.
Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių MMA sudaro daugiau nei 40 procentų nuo vidutinio darbo užmokesčio. Analizėje apžvelgiamose šalyse, kuriose įstatymiškai įvesta MMA, po 2008 m. finansų krizės MMA augo greičiau nei vidutinis darbo užmokestis ar produktyvumas. Tirti duomenys rodo, kad didesnis santykis tarp MMA ir vidutinio darbo užmokesčio koreliuoja su aukštesniu nedarbo lygiu.
Dauguma Europos šalių turi įstatymiškai įtvirtintą MMA. Taip pat, dauguma mūsų tirtų šalių neturi jokio oficialaus kriterijaus, pagal kurį turėtų būti nustatoma MMA. Todėl, panašu, kad MMA nustatymo procesas labai dažnai būna politizuojamas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta MMA analizė apima 8 šalis. Mes apžvelgiame MMA statistinius duomenis ir politiką Bulgarijoje, Danijoje, Estijoje, Čekijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Šveicarijoje.
