Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ birželio 16 d. apie tai, kaip prie nuotolinio ugdymo prisitaikė privačios mokyklos, kalbasi Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė, Vilniaus privačios gimnazijos projektų ir rinkodaros vadovė Agnė Liubertaitė – Amšiejė ir šokio mokytoja, savo vardo šokio studijos vadovė Agnė Kavaliauskaitė. Šios laidos „Stebime valdžią“ rubrika pateikiama žemiau.
Informuojame
Minimalios mėnesinės algos didinimas.
Šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) siekia 642 eurus. Profesinės sąjungos siūlo, kad MMA nuo 2022-ųjų galėtų kilti 108 eurais iki 750 eurų, o darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Lietuvos bankas siūlo, kad MMA nuo kitų metų Lietuvoje galėtų augti 9,6 proc., arba 62 eurais – iki 703 eurų.
Vis dėlto svarstant MMA didinimą reikėtų atsižvelgti į Europos Komisijos siūlomą Direktyvą dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio, kurios nuostatas Lietuva turės perkelti ir atitinkamai suderinti minimalaus atlyginimo nustatymą.
Didinant minimalų atlyginimą reikia turėti galvoje ne tik į vidutinį atlyginimą, bet ir perkamosios galios kriterijų. Minimali alga, išreikšta perkamosios galios standartais, gali geriau atspindėti darbuotojų gyvenimo sąlygas ir kokybę, lyginant atlyginimus tarp Europos Sąjungos valstybių. Antra, minimalus atlyginimas taip pat turi atspindėti produktyvumą. Viena didžiausių Lietuvos ekonominių problemų yra tai, kad darbo užmokestis auga gerokai greičiau nei darbo našumas. Aukštesni darbuotojų išlaikymo kaštai sumažins ūkio subjektų konkurencingumą, tai lems dar sunkesnę po pandemijos atsigauti bandančių ūkio subjektų finansinę padėtį. Ypač tai pasakytina apie nukentėjusį paslaugų sektorių ir regionus. MMA diferencijavimo galimybės turi būti gerai apsvarstytos, nes atlyginimų atotrūkis tik auga. Apibendrinant, MMA kėlimas turėtų būti pamatuotas ir atitinkantis ekonominę situaciją.
Abejojame
Leidimas Lietuvoje veikiančioms įmonėms turėti pavadinimus užsienios kalba.
Seime pagreitį įgauna Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotų Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimų svarstymas. Pagal šiuos pakeitimus Lietuvoje veikiančioms įmonėms būtų leidžiama turėti pavadinimus ir užsienio kalba. Tai – seniai lauktas ir sveikintinas pakeitimas, kuriuo įmonėms suteikiama daugiau laisvės veikti. Pakeitimas taip pat sudarytų didesnes galimybes Lietuvos įmonių konkurencingumui tarptautiniu mastu augti, nes pavadinimai lietuvių kalba yra mažiau atpažįstami.
Svarstymų pavymui įregistruoti nauji tų pačių įstatymų pakeitimai. Grupė Seimo narių siekia įtvirtinti tik patariamąją Valstybinės kalbos komisijos rolę įmonių pavadinimų atžvilgiu. Tai – taip pat puiki iniciatyva, kuri sumažintų įmonių steigėjams tenkančią administracinę naštą ir įmonėms būtų suteikiama daugiau laisvės veikti.
Tačiau velnias slypi detalėse. Kai kurios naujų projektų nuostatos persidengia su svarstomais projektais. Jau svarstomi tokie pakeitimai, pagal kuriuos valstybinės kalbos normos galiotų tik toms įmonėms, kurios, pirma, registruojamos Lietuvoje, antra, renkasi pavadinimą lietuvių kalba. Naujai pateiktuose projektuose palikta sena įstatymo formuluotė, kad visų Lietuvoje veikiančių įmonių pavadinimai turi atitikti lietuvių kalbos normas. Taigi vietoje to, kad grupė Seimo narių susietų savo pakeitimus su jau svarstomu projektu, teiktų juos kaip pasiūlymus, ir taip sutaupytų laiko ir finansinių išteklių, yra užkuriamas naujas teisėkūros ciklas. Naujiems projektams išvadas turės rengti Seimo teisininkai, vėliau šie projektai bus svarstomi Seimo komitetuose, juos reikės atitinkamai koreguoti, kad jie atitiktų jau svarstomus įstatymų pakeitimus. O jeigu bus nuspręsta projektus sujungti, leidimas įmonėms vadintis užsienio kalba bus atidėtas, kol iš naujo bus išdiskutuotas sujungtas projektų variantas. Tai tik vienas neefektyvumo pavyzdys Seime, kuriame buvo iškeltas siekis gerinti teisėkūros kokybę.
Pritariame
Valstybės valdomų įmonių pertvarka.
Vyriausybė svarsto Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kuriame numatytos priemonės dėl visų valstybės įmonių, išskyrus Ignalinos atominę elektrinę, pertvarkos. Įgyvendinus numatytus darbus, nebeliktų valstybės ir savivaldybės įmonių kaip valdysenos prasme nepažangios juridinių asmenų teisinės formos, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas būtų pripažintas netekęs galios.
Valstybės valdomų įmonių reformos planas parengtas įgyvendinant Vyriausybės programą, kurioje numatyta pertvarkyti valstybės įmones į kitos teisinės formos juridinius asmenis arba jų vertybinius popierius įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, taip pat valstybės valdomų bendrovių, vykdančių tik komercinę veiklą ir konkuruojančių su privataus kapitalo bendrovėmis, akcijų privatizavimą.
Tai sveikintinas postūmis, nes jau dešimtmetį neprieinama vieningos nuomonės, kiek ir kokių įmonių turėtų valdyti valstybė, kokias veiklas jos turėtų vykdyti, o kokių – ne. Proveržį šioje srityje pavyko pasiekti XV-ajai Lietuvos Vyriausybei, tačiau vėliau ambicijos iki galo ir kokybiškai įvykdyti valstybės valdomų įmonių reformą vis mažėjo. Negana to, buvo keliamos naujos iniciatyvos steigti naujus nepagrįstus ir sąžiningą konkurenciją galimai pažeisiančius verslus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 48 valstybės valdomos įmonės ir 247 savivaldybių valdomos įmonės. Nusistatyti konkrečias priežastis, motyvus ir kriterijus, kuriems esant valstybės dalyvavimas versle būtų pateisinamas, Lietuvą ragina ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Lietuvos laisvosios rinkos institutas šia tema atliko nemažai tyrimų, nuolat teikė siūlymus valdžiai ir priminė visuomenei apie nepagrįstai veikiantį valstybinį verslą, kuris iš rinkos išstumia privačias įmones ir neužtikrina geriausių paslaugų vartotojams, o jų konkurencingumą palaiko mokesčių mokėtojų pinigais grįstos dotacijos, subsidijos ir įvairios privilegijos.
Pritariame
Prekybos alkoholio produktais licencijavimas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo pakeisti prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles. Jei būtų keičiamas prekybos būdas, pavyzdžiui, pradėjus prekiauti lauke, licenciją reikėtų tik papildyti. Kiti pakeitimai taip pat susiję su siekiu sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams. Sveikiname šią iniciatyvą. Perteklinis ūkio subjektų reguliavimas, besidubliuojantys ir nelogiški reikalavimai – tai papildomi kaštai ir demotyvacija verslui imtis naujų sumanymų ir plėsti esamas veiklas.
Tikslas – įteisinti galimybę prekiautojui papildyti jau turimą licenciją tais atvejais, kai keičiamas prekybos būdas, pavyzdžiui, pradėjus prekiauti ne tik patalpoje, bet ir lauke. Šiuo metu galiojančiose prekybos alkoholio produktais taisyklėse numatyta, kad norint keisti prekybos alkoholiu būdą, būtina nauja licencija, o tai yra ir nauja rinkliava, ir papildoma administracinė našta verslui. Kiti pakeitimai taip pat susiję su siekiu sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams: atsisakoma licencijų turėtojų pareigos kreiptis dėl išduotų licencijų patikslinimo, kai savivaldybės sprendimu keičiamas prekybos vietos adresas, o taip pat – pareigos licencijose nurodyti prekybos laiką, kuris ir taip yra reglamentuotas Lietuvos Alkoholio kontrolės įstatyme.
Sveikiname šią iniciatyvą. Perteklinis ūkio subjektų reguliavimas, besidubliuojantys ir nelogiški reikalavimai – tai papildomi kaštai ir demotyvacija verslui imtis naujų sumanymų ir plėsti esamas veiklas. Perteklinių reguliavimų apstu ir kitose ūkinės veiklos srityse. Sistemiškai peržiūrėjus galiojančius ūkio subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir atsižvelgus į verslo keliamas problemas, galima būtų pasiekti proveržį ir pagerinti verslo sąlygas bei kilstelėti Lietuvos konkurencingumo rodiklius.
Visą laidą žiūrėkite čia.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
