Stebime valdžią. Poveikio klimatui ir aplinkai vertinimas teisėkūroje ir prastovų tvarka

„Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ rugsėjo 15 d. buvo diskutuojama tema „Ar idėjos apie viešojo sektoriaus reformas gali tapti tikrove?“. Šios laidos „Stebime valdžią“ rubrika pateikiama žemiau.

Stebime valdžią

Stebime valdžią

Informuojame

Į teisėkūros procesą siūloma įtraukti privalomą poveikio klimatui ir aplinkai vertinimą. Tokį Prezidento pateiktą Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimą planuojama svarstyti Seimo rudens sesijoje. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas „Formalus taisyklių laikymasis kenkia teisėkūros kokybei”, kuris pristatomas šią savaitę, rodo, kad neretai teisės aktuose jau įtvirtintų teisėkūrai keliamų reikalavimų nėra laikomasi arba jų laikomasi tik formaliai. Ištyręs daugiau negu 100 projektų lydimųjų dokumentų, Institutas nustatė, kad projektų rengėjai dažniausiai formaliai ir neargumentuotai įvardija su projekto poveikiu susijusius duomenis, numatomo poveikio vertinimo rezultatus, projekto neigiamas pasekmes, poveikį verslo aplinkai ir jo plėtrai. Siekiant realaus teisėkūros kokybės gerinimo yra svarbu ne tik siūlyti naujas taisykles, bet sutelkti dėmesį ir į šių taisyklių laikymasi užtikrinančius mechanizmus.

Pritariame

Šią savaitę Seime pradedamas svarstyti Darbo kodekso pakeitimas nebemokėti išeitinių išmokų, kai darbuotojas savo valia išeina iš darbo dėl užsitęsusios, dėl karantino paskelbtos, prastovos.

Pagal  Darbo  kodekse šiuo metu galiojančią tvarką, darbuotojas gali išeiti iš darbo, jeigu prastova tęsiasi ilgiau negu 30 dienų, ir jam išmokama vieno arba dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, priklausomai nuo išdirbto laiko. Nustačiusi prastovų subsidijavimo dėl karantino tvarką, valstybė prisiėmė atsakomybę tam tikra dalimi kompensuoti darbuotojų prarastas pajamas ir palengvinti darbdaviams tenkančią  naštą, kai galimybės dirbti nėra dėl epidemiologinės padėties. Tačiau darbo sutarties nutraukimas dėl prastovos nebuvo atitinkamai pakeistas: jis vis dar grindžiamas logika, kad prastova taikoma, kai darbdavys dėl jo veiklos sutrikimų negali suteikti  darbo. Karantino  metu  prastovas lemia valdžios institucijų sprendimai apriboti ar drausti veiklą. Brokuotas prastovų reguliavimas dabar duoda priešingų rezultatų: darbdavių atstovai pastebi, kad skatinami didelių išeitinių išmokų ir išlaukę tam tikrą laiką prastovoje, darbuotojai vis dažniau išeina iš darbo. Taigi darbdavys, įvykdęs visus įsipareigojimus ir negalintis duoti darbo ne dėl savo kaltės, turi išmokėti dar ir išeitinę išmoką. Esamas reguliavimas iškreipia darbuotojų motyvaciją ir įneša dar daugiau neužtikrintumo į darbo rinką.

Tai – skubiai spręstina spraga, susidariusi dėl vienpusio žiūrėjimo į problemą įteisinant prastovas. Buvo baiminamasi, kad nesant prastovų mechanizmo darbdaviai sieks atleisti darbuotojus, tačiau nevertinta tai, kad priėmus pakeitimus, patys darbuotojai jais naudosis ne taip, kaip buvo planuota. 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas dar šių metų pradžioje kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydamas pakeisti prastovos dėl karantino reguliavimą ir numatyti, kad tokiais atvejais išeitinė išmoka nėra mokama. Tiek savo atsakyme Institutui, tiek viešojoje erdvėje Ministerijos atstovai pabrėžė, kad ši problema turi būti sprendžiama, tačiau konkrečių pakeitimų taip ir nebuvo pasiūlyta ir tik dabar Darbo kodekso keitimo pasiūlymą įregistravo vienas Seimo narių.