„Žinių radijas“ laidoje „Ekonomika šiandien“ rugsėjo 22 d. buvo diskutuojama tema „Ar įmanoma paskaičiuoti, kiek kainuoja nekokybiška teisėkūra?“. Šios laidos „Stebime valdžią“ rubriką rasite žemiau.
Stebime valdžią
Informuojame
Pagal galiojančią tvarką mokesčių pakeitimai turi įsiteisėti ne mažiau negu po šešių mėnesių nuo jų priėmimo, išimtis taikoma tokiems mokesčiams, kurie yra priimami kartu su biudžetu. Prieš kelis mėnesius Konstitucinis Teismas nustatė šio reikalavimo pažeidimą. Konkrečiu atveju Teismas nagrinėjo tokius mokesčių pakeitimus, kurie buvo priimti su biudžetu ir įsigaliojo jau po kelių savaičių nuo jų patvirtinimo. Teismas nutarė, kad toks skubus mokesčių įsigaliojimas negali būti pateisinamas, nes turi būti paliekama pakankamai laiko iki tų pakeitimų įsigaliojimo ar taikymo pradžios, kad asmenys galėtų jiems tinkamai pasirengti.
Teisėkūros klaidų taisymas mums brangiai atsieina. Šiuo metu jau pradėti svarstyti analogiško turinio įstatymų projektai, taigi dėl skubėjimo priimti ankstesnius pakeitimus, dabar turi būti iš naujo užkuriamas visas teisėkūros aparatas. Projektai vėl turės būti derinami su institucijomis ir ekspertais, vėliau projektai – komitetuose, dėl jų kelis kartus balsuojama Seime. Taigi nors teisėkūrai keliamų reikalavimų nesilaikymas neužtraukia tiesioginių sankcijų, už tai vienaip ar kitaip susimoka mokesčių mokėtojai.
Abejojame
Seime užregistruotas Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma numatyti pareigą kartu su maistu restoranuose ir kavinėse nemokamai tiekti stalo vandenį. Projekto rengėjas formaliai nurodo, kad verslui bus sukeltas poveikis dėl išlaidų vandentiekio geriamojo vandens pateikimui ir kad gali sumažėti kito vandens pardavimai, tačiau plačiau tai nėra analizuojama ar detalizuojama. O projekto poveikis šiuo klausimu ir vienas svarbiausių aspektų, kuriuos reikia įvertinti. Nors klientų interesus yra siekiama saugoti, numačius tokie prievolę šiems klientams gali būti ir pakenkta. Tikėtina, kad viešojo maitinimo įstaigų vadovai vandens tiekimo kaštus sieks kompensuoti, pavyzdžiui, didindami patiekalų ar kitų gėrimų kainas. Galiausiai, tai parodo ir tipinį supratimą apie darbą ir jo kaštų vertę. Restoranams pats vanduo atsieis santykinai mažiau lyginant su darbo jėgos kaštai tą vandenį patiekti.
Be to, jau dabar kai kurie restoranai savo klientams stalo vandenį tiekia nemokamai. Tai yra jų paslaugos dalis, dėl kurios tam tikra visuomenės dalis dažniau renkasi šias maitinimo įstaigas. Esant tokiai visuomenės nuomonei, vis daugiau maitinimo paslaugų rinksis klientus vaišinti vandeniu. O nustačius vienodus reikalavimus visiems, vaišinimas vandeniu neteks vertės.
Iliustratyvu tai, kad projekto rengėjas viso to nelaiko neigiamomis pasekmėmis ir vertina formaliai – tokį poveikį laiko veikiau savaime suprantama neišvengiamybe. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktos analizės metu nustatyta, kad ekonominis projekto poveikis nėra laikomas argumentu svarstant, ar išvis priimti reguliavimą. Toks reguliavimas, kai tik formaliai vertinamas jo poveikis, neatitinka esminių teisėkūros principų, kurie įpareigoja ieškoti reguliavimo alternatyvų ir priimti tą, kuri sukels mažiausią įmanomą naštą. Be to, pagal teisėkūros tikslingumo principą, įstatymas turi būti priimamas tik tada, jeigu tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pats projekto rengėjas nurodo, kad buvo sėkmingai surengtos kelios iniciatyvos, kurios skatino klientus vaišinti vandentiekio vandenio. Tokį sąmoningumo pakilimą reikia skatinti ir išnaudoti, o ne nugesinti prievolėmis, kurios šalia numatomo tikslo pasiekimo, turi aiškių neigiamų pasekmių.
Abejojame
Grupė Seimo narių užregistravo Darbo kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siekiama plėsti pagalbos tėvams, auginantiems vaikus, formų įvairovę ir sudaryti sąlygas moterims greičiau grįžti į darbo rinką iš vaiko priežiūros atostogų. Lietuvos laisvosios rinkos institutas ne kartą pabrėžė, kad šiuos tikslus pasiekti trukdo jau anksčiau priimti ribojimai, o siekiant gerinti darbuotojų galimybes derinti asmeninius interesus reikia sudaryti kuo daugiau galimybių dirbti, įskaitant galimybę sudaryti daugiau netipinių darbo sutarčių ir užtikrinti palankią mokestinę aplinką.
Viena iš spręstinų problemų – tai „Sodros grindys“, kurios didina mokesčių naštą uždirbantiems mažiau nei MMA. Dabar darbdavys privalo mokėti socialinio draudimo įmokas ne nuo faktinio darbuotojo atlyginimo, o nuo sumos, kuri yra ne mažesnė negu MMA ir tais atvejais, kai žmogus dirba tik dalį įprasto etato. Toks reikalavimas pablogina mažiausias pajamas gaunančių ir ne visu etatu dirbančių asmenų padėtį, nes jų darbo vietos kaina labiausiai pabrangsta lyginant su kitais. Tai stipriai sumažina žmonių galimybes įsidarbinti nepilnu etatu, nes darbo vietos išlaikymo kaštai neatitinka sukuriamos pridėtinės vertės. Darbas ne visą dieną padėtų tėvams geriau derinti savo šeiminius bei darbo įsipareigojimus, toks darbas būna naudingas mamoms palaipsniui grįžti iš ilgesnio nebuvimo darbo rinkoje, atgauti socialinius įgūdžius ir pasitikėjimą. Todėl vertėtų nustatyti, kad socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal faktiškai darbuotojo išdirbtas valandas.
Kitas reguliavimas, kuris mažina tėvų galimybes grįžti į darbo rinką – tai individualios veiklos apmokestinimo tvarka, konkrečiai – Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų skaičiavimas nepriklausomai nuo to, kiek buvo gauta pajamų iš veiklos. Dėl tokio nepalankaus veiklos apmokestinimo, kai mokesčiai gali būti net didesni už gautas pajamas, gyventojai arba renkasi nedeklaruoti savo veiklos, arba yra išvis atgrasomi nuo šios veiklos vykdymo.
Lengviau į grįžti į darbo rinką ir derinti asmeninį gyvenimą bei darbą padėtų darbo santykių lankstumo didinimas, darbo sutarčių sudarymo galimybių atlaisvinimas. Dabar terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus. Tai reiškia, kad virš 60 proc. visų Lietuvoje veikiančių darbdavių negali sudaryti terminuotų sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui, nes turi iki 4 darbuotojų. Atsižvelgiant į išaugusį darbuotojų poreikį tam tikrose srityse, terminuotų darbo sutarčių sudarymo galimybė visiems darbdaviams sudarytų sąlygas spręsti darbuotojų trūkumo problemas, taip pat galėtų sudaryti prielaidas neturintiems darbo bent laikinai užtikrinti pajamų šaltinį ir grįžti į darbo rinką.
Pritariame
Seime užregistruotos užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kuriomis siekiama palengvinti sąlygas trečiųjų šalių piliečiams, norintiems Lietuvoje užsiimti ūkine veikla. Šiuo metu užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtinta, kad užsienio piliečiai iš trečiųjų šalių (kaip Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių) vykdydami Lietuvoje smulkią ūkinę veiklą privalo bendrai visiems darbuotojams mokėti darbo užmokestį, kuris sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU (bruto darbo užmokesčio) dydžius. Tik mokant tokį atlyginimą gali būti išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Dabar siūloma sumažinti mokamų atlyginimų kartelę iki 1 VDU. Tokiu būdu būtu įtvirtintos lankstesnės sąlygos verslui, nepanaikinant saugiklių dėl galimo fiktyvaus verslo Lietuvoje kūrimo. Svarbu pabrėžti, kad reikėtų peržiūrėti užsieniečių iš trečiųjų šalių atvykimo sąlygas apskritai, ne tik tų, kurie užsiima ūkine veikla. Pastaruoju metu laisvų darbo vietų skaičius auga, trūksta norinčiųjų dirbti tiek aukštos, tiek vidutinės, tiek žemos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, todėl darbo jėga iš trečiųjų valstybių galėtų papildyti vietinę darbo rinką ir prisidėti prie spartesnio ekonomikos augimo.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
