Vilniaus knygų mugėje pristatyta straipsnių rinktinė „Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė“. Diskusijoje dalyvavo projekto sumanytoja ir vadovė Elena Leontjeva, filosofas Naglis Kardelis, antropologas Saulius Matulevičius ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas, moderavo – literatūrologas Paulius Subačius.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto su Lietuvos kultūros tyrimų institutu išleistoje straipsnių rinktinėje pirmą kartą stokos reiškinys iš akademinių paraščių buvo iškeltas į tyrimų centrą ir analizuojamas iš humanitarinių bei socialinių disciplinų perspektyvos – filosofijos, teologijos, psichologijos, antropologijos, sociologijos ir ekonomikos.
„Dėl stokos atsiranda žmonių poreikis skaičiuoti, vertinti dalykus. Stoka nėra blogis, kaip neretai yra skubama pateikti, tai nėra vien tik sociologinis reiškinys. Kažkas fundamentalaus yra už šio reiškinio: žmogus stokoja duonos, kai alkanas, stokoja vandens, kai yra ištroškęs. Mes visi nuolatos stokojame vienas kito, ir tai mus veda link kito žmogaus. Mes stokojame prasmės, stokojame laiko (turbūt laiko stoka kiekvienam iš mūsų yra labiausiai pažįstama). Ir kartais per laiko stoką gali suvokti, kad stoka nėra vien tik buitinis dalykas. Tarkim, pavėlavus į traukinį, laiko stoka viršija buitinio nesusipratimo ir nepatogumo ribas – tai tampa egzistenciškai žeidžiančiu dalyku“, – pristatydama projektą sakė Elena Leontjeva.
Projekto sumanytoja ir vadovė pasakojo, kad anot Aristotelio ir juo sekusio Tomo Akviniečio, yra trys visa ko radimosi pradai: forma, materija ir stoka.
„Įsitikinome, kad stoka yra ne koks nors šalutinis dalykas mūsų gyvenime, o vienas iš trijų visa ko radimosi pradų. O iš teologijos atėjo supratimas, kad stoka turi paskirtį būtyje, nes visi kūriniai, ir žmogus tame tarpe, yra sukurti netobuli, tik Dievas yra tobulas, visa kita turi stokos žymę. Mes stokojame kokios nors savybės ir mūsų gyvenimas keičiasi link tos savybės įsigijimo. Taigi, stoka yra būtinoji visa ko radimosi, augimo ir raidos prielaida.
Įsivaizduokite, jeigu pasaulis būtų sukurtas tobulas, išbaigtas. Mes, žmonės, nieko nebegalėtume sukurti, nieko pridėti. Tiek apie pasaulį, tiek apie žmogų kalbant, jei esi tobulumo būsenoje, kaita gali vykti tik blogyn. Žmogui pavesta rūpintis šiuo pasauliu, būti kūrėju ir tuo pačiu išpildyti save. Tai nepaprastai gražus sąskambis – žmogus išsipildo kurdamas. Laisvė atsiveria mums kaip dialogas su stoka. Ir būtent žmogaus protas yra tas įrankis, kuris leidžia mums visur įžvelgti stoką. Jis mums leidžia atpažinti, kad štai – kažkas gali būti patobulinta, kas nors naujo, ko dar nėra, galėtų būti sukurta”, – teigia Elena Leontjeva.
Tyrime bendradarbiavo: Elena Leontjeva; Ramūnas Aušrotas; prof. dr. Albinas Plėšnys;
dr. Alfredas Laurinavičius; prof. dr. Algimantas Valantiejus; dr. André Azevedo Alves; Arturo Soto; Holger Lahayne;
dr. Kęstutis Kėvalas; dr. Liutauras Degėsys; dr. Naglis Kardelis; dr. Pavel Syssoev (OP); Pedro Moreira;
dr. Rita Rekašiūtė Balsienė; dr. Saulius Matulevičius; dr. Steve Daves; Vladimir Solovej; Vytautas Žukauskas;
Žilvinas Šilėnas; Aneta Vainė; Marija Vyšniauskaitė.
Recenzentai: prof. dr. (hp) Tomas Sodeika; prof. dr. Paulius V. Subačius; dr. Stanislovas Juknevičius;
dr. Philip Booth; dr. Samuel Gregg; prof. dr. Rimantas Kočiūnas; dr. Daiva Bartušienė; prof. dr. Vincentas Giedraitis.
Pristatymo video įrašą galite žiūrėti čia.
Knygą „Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė“ nemokamai galite skaityti čia.
