Kodėl?
Lietuvoje tiesiama vis daugiau kelių, statomi nauji namai, gamyklos, kuriasi verslai. Atsiranda ne tik naujos erdvės, bet ir nauji kaimynai. O aplinka dalinamės viena. Dėl jos – turime susitarti.
Miestuose ir miesteliuose priimama daug sprendimų, kurie yra susiję su aplinka, kurioje gyvename, ar, konkrečiai, su mūsų nuosavybe – namu, sklypu, mišku. Patys žmonės taip pat vis aktyviau imasi veiklos. Tačiau tyrimai rodo, kad svariam gyventojų dialogui su savivaldybėmis, investuotojais ar kaimynais, dažnai pritrūksta žinių, pasirengimo, tikėjimo savo jėgomis.
Ko siekėme?
LLRI iniciatyva „Su(si)tarkim“ siekė, kad gyventojai argumentuotai diskutuotų jiems aktualiais klausimais ir taikiai susitartų dėl aplinkos, kurioje gyvena.
Ką nuveikėme?
15-oje Lietuvos savivaldybių vedėme nemokamus mokymus vietos bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Per pusantrų metų apmokėme 280 bendruomenių lyderių iš 22 savivaldybių. Dalyviai mokėsi, kaip analizuoti ir įvertinti vietos viešosios politikos sprendimus, efektyviai dalyvauti priimant savivaldos sprendimus, efektingos komunikacijos.
Parengėme iliustruotus viešosios politikos analizės ir komunikacijos vadovus ir situacijų analizes. Mokymosi priemonėmis gali naudotis visi.
Taip pat LLRI ekpertai išnagrinėjo šalies savivaldybių investicinę padėtį ir atliko daugiau kaip 250 vietos bendruomenių vadovų apklausą. Šia apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kaip bendruomenės įsitraukia į investicinių projektų vystymą, ar įvertina jų ekonominius, socialinius ir kitus aspektus, ar geba pagrįsti savo nuomonę, kaip bendrauja su investuotojais.
Su kuo bendradarbiavome?
Aplinkosaugos aspektus ir darnaus vystymosi principus nagrinėti padėjo Aplinkos valdymo ir technologijų centras. Šiaurės šalių gerąją patirtį, praktinius sprendimus dėl darnios aplinkos vystymosi perimti padėjo norvegų nevyriausybinė organizacija „Idebanken“.
Kas finansavo šią iniciatyvą?
Iniciatyvą rėmė EEE finansinis mechanizmas per NVO programą Lietuvoje.
Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė, siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE), sukūrė EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus.
EEE finansinio mechanizmo parama yra skirta 15-ai šalių (12 naujųjų Europos Sąjungos šalių, taip pat Graikijai, Ispanijai ir Portugalijai), o Norvegijos finansinio mechanizmo parama yra skirta 12 naujųjų Europos Sąjungos šalių.
Daugiau: www.eeagrants.com
