LLRI vykdo novatorišką projektą „Stoka, moralė ir viešoji politika“. Tarpdisciplininio stokos tyrimo pagrindu siekiame suformuluoti moralinius argumentus viešosios politikos vertinimui, išnagrinėti, kokią įtaką žmogaus ir visuomenės dorovei daro pinigų, darbo santykių, gerovės valstybės ir paternalizmo politika. Taip pat siekiame stiprinti Europos viešosios politikos analizės institutų (angl. think tanks) gebėjimus ir visuomenę supažindiname su moraliniais argumentais ekonominėje plotmėje.
Projektas susideda iš dviejų etapų. Pirmasis etapas apima stokos, žmogaus prigimties, moralės ir politikos tyrimus. Antrasis etapas apima švietimą ir mokymus Europos mastu.
Pirmąjame etape vykdėme tarpdisciplininius stokos ir jos santykio su žmogumi tyrimus. Nagrinėjome žmogaus prigimtį, jos bruožus ir sąsajas su stoka, stokos suvokimą ir trūkumo patirtis. Siekėme stoką pažinti platesniąja, nei materialioji, prasme: kaip prigimtinę žmogaus bei pasaulio savybę, dvasinį ir egzistencinį trūkumą.
Taip pat analizuodami pasirinktos politikos kryptis ir jų poveikį žmogui, visuomenės gerovei, moraliam pasirinkimui bei individo ir visuomenės dorybių vystumuisi, iš naujo įvertinome antropologinį žmogaus prigimties aspektą. Analizavome socialinių išmokų, valstybės-auklės (angl. Nanny State), darbo santykių ir pinigų politikos sritis. Siekėme išsiaiškinti, kaip šios sritys atspindi ir keičia žmogaus prigimtį ir charakterį.
Tarpdisciplininės komandos nariai: Albinas Plėšnys; Alfredas Laurinavičius; Algimantas Valantiejus; André Azevedo Alves; Arturo Soto; Elena Leontjeva; Holger Lahayne; Kęstutis Kėvalas; Liutauras Degėsys; Naglis Kardelis; Pavel Syssoev; Pedro Moreira; Rita Rekašiūtė Balsienė; Saulius Matulevičius; Steve Daves; Vytautas Žukauskas; Žilvinas Šilėnas.
Dokumentis filmas „Tobulas alkis“ LRT Mediatekoje
Straipsniai iš rinktinės „Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė“
Naglis Kardelis. Pozityviųjų stokos aspektų įžvalgos senovės graikų filosofijoje
Albinas Plėšnys. Stoka ir jos vertybiniai aspektai
Kęstutis Kėvalas. Stokos teologija
Elena Leontjeva. Stokos pradai Šventajame Rašte: hermeneutinė Pradžios Knygos interpretacija
Holger Lahayne. Blessings of Scarcity, Hope of Abundance
(Stokos palaima, pilnatvės viltis) (anglų kalba)
Pavel Syssoev, OP. Stoka: teologinės įžvalgos Tomo Akviniečio tradicijoje
André Azevedo Alves, Pedro Góis Moreira. Scarcity, Economics and Morality: the Contribution of the Late Iberian Scholastics
(Stoka, ekonomika ir moralė: vėlybųjų Iberijos scholastų indėlis) (anglų kalba)
Stephen Davies. Economic History, Scarcity and Morality
(Ekonomikos istorija, stoka ir moralė) (anglų kalba)
Saulius Matulevičius. Ontologinė stoka: antropologinis žvilgsnis ir jo ribos
Algimantas Valantiejus. Stokos paradoksas sociologijoje ir socialiniame gyvenime
Alfredas Laurinavičius, Rita Rekašiūtė-Balsienė. Asmenybės poreikių samprata skritingų psichologijos krypčių teorijose
Žilvinas Šilėnas, Vytautas Žukauskas. Scarcity as the Foundation of Economics
(Stoka kaip ekonomikos pagrindas) (anglų kalba)
Studijų sintezė. Elena Leontjeva, Marija Vyšniauskatė. Tarpdisciplininio stokos tyrimo sintezė: prieigos ir perspektyvos
Ramūnas Aušrotas, Elena Leontjeva, Aneta Vainė. Stokos reiškinio tyrimas: sąvokų žemėlapis / Ramūnas Aušrotas, Elena Leontjeva, Aneta Vainė. An Inquiry into the Phenomenon of Scarcity: A Concept Map
(lietuvių ir anglų k.)
Antrajame etape su tyrimais susipažindiname visuomenę, šviečiame think tank’ų lyderius visoje Europoje ir skatiname moralius argumentus viešojoje politikoje.
2019 m. Lapričio 16 d. Vilniuje organizavome konferenciją „Stoka, žmogus ir moralė: tarpdisciplininės prieigos”. Joje pranešimus skaitė tomistų ir vėlyvųjų scholastų ekonominės minties tyrėjas dr. Alejandro A. Chafuen (JAV), filosofas dr. Naglis Kardelis ir ekonomistė Elena Leontjeva. Diskusijoje dalyvavo filosofas dr. Albinas Plėšnys, psichologė dr. Rita Rekašiūtė-Balsienė, teologas dr. Kęstutis Kėvalas, antropologas Saulius Matulevičius, ekonomistas Vytautas Žukauskas. Diskusiją moderavo dr. Paulius V. Subačius.
2019 m. Lapkričio 17 dieną surengėme dalykinį koliokviumą, kuriame per stokos prizmę buvo naujai pažvelgta į laisvės, moralės ir laisvosios rinkos sąsajas iš filosofijos, psichologijos, teologijos, sociologijos ir ekonomikos perspektyvų. Koliokviumo programoje vyko 4 sesijos: pinigų politikos, socialinės rūpybos, darbo rinkos ir paternalizmo politikos srityse.
Koliokviume dalyvavo viešosios politikos institutų ir pilietinių organizacijų atstovai iš įvairių Europos šalių.
