Lietuvos laisvosios rinkos institutas Balandžio 1 dienos proga pagaliau susiprato, kad Lietuvai reikia daugiau geresnės, dosnesnės, drąsesnės valdžios, o privatus sektorius turi būti pagaliau pažabotas. Institutas skelbia sąrašą sprendimų, kurių įgyvendinimas puikiai pratęstų kai kurių šalies valdžios jau priimtų sprendimų sąrašą.
Išmokos vaikams iki 35 metų. Praktika rodo, kad ne tik nepilnamečiai vaikai yra išlaikomi, bet ir jaunimas yra dažnai remiami tėvų. Tačiau tėvai neretai neturi pakankamai išteklių tokiai paramai. 18 metų sukakęs žmogus netampa automatiškai savarankiškesnis, labiau subrendęs ar mažiau vertingas visuomenei, todėl išmokos turi būti mokamos iki vaikui sueis 35 metai, o ilgainiui – iki vaikui sueis pensinis amžius.
Draudimas domėtis verslo rinka. Siekiant apsaugoti nuo kartelinių susitarimų, uždrausti verslininkams domėtis, ką ruošiasi daryti kiti verslininkai bei keisti savo planus priklausomai nuo rinkos situacijos. Dėl tokio draudimo nebuvimo į Lietuvą neatėjo „Lidl“ prekybos tinklas ir taip žymiai sumažino konkurenciją mažmeninėje prekyboje.
Kiekvienam žmogui po valstybės tarną. Padidinti valstybės tarnautojų skaičių taip, kad jie sudarytų pusė visų Lietuvos gyventojų. Tuomet kiekvienas žmogus galėtų ryte, dieną, vakare ar net naktį susitvarkyti savo reikalus, nes turėtų po savo asmeninį biurokratą.
PVM lengvata šiltiems drabužiams. Brangstant šildymui ir esant vis didesniam poreikiui mažiau naudoti energijos, žmonės turi būti paskatinti pirkti ir naudoti šiltus rūbus.
PVM lengvata sporto prekėms. Siūlymas suteikti PVM lengvatą ne tik visoms sporto prekėms, bet ir sporto salėms, pirtims, SPA, treniruokliams ir pan. Sprendimo idėja: reikia skatinti visuomenės sveikatą, nes sveiki žmonės mažiau serga ir taip sunaudoja mažiau „Sodros“ lėšų.
Kompensacinis mokestis apsaugai nuo monopolijos. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir apsisaugoti nuo monopolijos, įmonėms, kurios nukonkuruoja kitas įmones, nustatyti pareigą mokėti kompensacinį mokestį iš rinkos išstumtų įmonių konkurencingumui padidinti.
Gamyklose ant prekių išspausdinama kaina. Kadangi prekybos centrai užsikelia kainas, siūloma priimti sprendimą, kad kainos būtų spausdinamos dar gamykloje. Toks kainų spausdinimas ant prekių neleistų prekybos centrams užsidėti didelių antkainių, o pirkėjai žinotų, kurie prekybos centrai juos apgaudinėja. Tuo pačiu visas dideles įmones, kurios taip pasielgs bausti pagal galiojantį Konkurencijos įstatymą dėl to, kad jos piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir neleidžia laisvai konkuruoti mažmeniniams prekybininkams ir laisvai nustatyti kainų.
Panaikinti verslo asociacijas. Nes jos, kaip rodo Konkurencijos Tarybos vieši pareiškimai ir veikla taikant Konkurencijos įstatymą, yra kartelių buveinės.
Prispausdinti pinigų. Siekiant kovoti su infliacijos pasekmėmis būtina atsisakyti Valiutų valdybos ir prispausdinti bei žmonėms išdalinti tiek litų, kad tai jiems padengtų augančias kainas.
Uždrausti automobilių reklamą. Vaikščioti į darbą yra sveikiau, be to, tai mažiau teršia atmosferą, tačiau vartotojai šiandien skatinami pirkti automobilius, sukuriamas įvaizdis, kad kiekvienas žmogus turi turėti po galingą automobilį. Uždraudus automobilių reklamą žmonės bus sveikesni ir mažiau terš aplinką.
Atlyginimas Lietuvoje = atlyginimui Airijoje. Kadangi verslas yra labai pelningas, o žmonės bėga iš Lietuvos į Airiją, reikia atlyginimus Lietuvoje kiekvienai profesijai ar atliekamam darbui sulyginti su algomis Airijoje, nes, pasak išvykusiųjų, lietuviai, tokie pat darbštūs kaip airiai, tad nėra jokių priežasčių, kodėl lietuviai turėtų uždirbti mažiau, nei Airijoje.
CO2 prekybos sistema piliečiams. Kadangi kiekvienas iš mūsų kvėpuodamas išmeta CO2, o tai sukelia šiltnamio efektą ir globalinį atšilimą, reikia būtinai pradėti kovoti su šia problema. Iškvepiamas CO2 turi būti apmokestintas proporcingai plaučių tūriui (plaučių tūriui nustatyti būtina plaučių tūrio ir CO2 emisijos kontrolės inspekcija). Už gautus pinigus galėtų būti finansuojami medžių sodinimai, visuomenės švietimas.
Turimos žinios įamžintos diplome. Siūloma uždrausti darbdaviams vertinti darbuotojus pagal jų sugebėjimus, nes tai neobjektyvu. Reikia remtis tik objektyviais kriterijais – studijų baigimo diplomais. Siekiant didesnio objektyvumo nustatyti, kad egzaminai laikomi ne pačiose aukštosiose mokyklose, o centralizuotai pas Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo skyriaus vyresnįjį inspektorių.
Siekiantiems auginti vaiką – pedagoginis išsilavinimas. Siūloma uždrausti tėvams daryti įtaką savo vaikams, jei jie neturi pedagoginio išsilavinimo. Ilgainiui uždrausti gimdyti vaikus, neturint pedagoginio išsilavinimo.
Uždrausti naująsias gydymo technologijas. Neleisti naudoti jokių naujų vaistų ir gydymo technologijų, uždrausti bet kokius elementus gydymo įstaigose, nes tai didina sveikatos priežiūros kokybę bei patrauklumą ir sveikatos biudžeto išlaidas. Tai neleidžia gydymo gauti visiems po lygiai. Grąžinti į mokyklas ir poliklinikas sovietinių laikų dantų gręžimo įrangą ir taip padaryti stomatologiją prieinamą.
Sukurti sveikatos įstaigų robotizaciją. Kadangi gydytojų trūksta, jiems reikia kelti algas, o gydyti jie turi pagal nustatytus algoritmus, be to, pakalbėti su žmogumi vis vien nespėja, be to, reikia padidinti šalies išlaidas mokslui ir tyrimams – inicijuoti nacionalinio gydytojo roboto sukūrimą ir po 10 metų pereiti prie visiškos sveikatos įstaigų robotizacijos.
Nustatyti premijas ir Seimo nariams. Siekiant, kad Seimo nariai dirbtų tautos labui būtina ne tik nustatyti privilegines pensijas Seimo nariams (Seimui nederėtų pabūgti visuomenės balso, Lietuva turėtų būti pionierė paremiant savo politikus). Kiekvienas Seimo narys turėtų sau gauti nustatytą procentą nuo tų išlaidų (pašalpų, išmokų, nemokamų paslaugų), kurias jis pasiūlė ir kurios buvo įdiegtos visuomenės labui.
LLRI atsiprašo Seimo narių, kurie panašius pasiūlymus jau rengėsi pasiūlyti visuomenei, bet dar nespėjo paviešinti. Kartu įsipareigojame ir kitais metais balandžio 1 dieną išsilaisvinti iš siauro analitinio mąstymo ir galvoti apie tai, kokios dar puikios idėjos galėtų pakeisti ekonominę realybę taip, kad ji atitiktų žmonių norus, o taip pat apie tai, kaip nesusipratusių žmonių norus pritaikyti prie naujai kuriamos ekonominės realybės.
Su Balandžio 1 – ąja!
