Jūsų dėmesiui, LLRI ekonomikos kursuose geriausiems lapkričio viduryje dalyvavusio Pauliaus Sluškonio įrašas:
Tai nedidelis sugrįžimas į neseniai įvykusią pirmą kartą LLRI organizuotą ekonomikos studijų savaitę. Prieš tai nebuvau plačiau gilinęsis ir nagrinėjęs laisvos rinkos koncepcijos istorijos ir pagrindinių idėjų. Tik šiek tiek iš tolo teko su tuo susidurti studijuojant ekonomikos teorijų istorijos modulį. Aptikęs informaciją apie organizuojamus kursus, dėstysiančius lektorius ir būsimas paskaitas, nutariau sudalyvauti.
Pirmas dalykas, kuris man patiko ir ėmė ryškėti jau įvadinėse paskaitose, tai pabrėžtinas dėmesys žmogiškos egzistencijos vienai iš kategorijų – laisvei. Iš ties, mūsų aplinka labai savotiškai atrodo žmogaus laisvės požiūriu. Galbūt tik vaikų darželyje mes būname visiškai „laisvi“. Vien dėl to, kad turime nedaug polinkių ir idėjų keistoms ir neįprastoms veiklos rūšims. Šiame amžiuje mes daugiau tiriame pasaulį nei jame veikiame. Nors ir tas tyrinėjimas yra apribotas keistais vaikų darželio auklėtojų nurodymais. Vėliau taisyklių ir elgesio normų tik daugėja: mokykla, universitetas, priklausymas tam tikrai religinei bendruomenei (ar nepriklausymas, kuris gali turėti dar sudėtingesnių apribojimų), privalomas elgesys pagal šalies, kurioje gyvename, įstatymus, darbo vietos suvaržymai ir t.t. Pradėdami kiekvieną naują veiklą, susiduriame su didesniais ar mažesniais išankstiniais nustatymais.
Tad, ar įmanoma apskritai rasti žmogų, kurio teigiamai neįtakotų mintis apie veiklos įskaitant ekonominės laisvumą ir mažesnį varžymą? Tikriausiai tai būtų sunkus uždavinys.
Laisvos rinkos šalininkai, kaip galima buvo suprasti šioje ekonomikos savaitėje, absoliučiai ir visapusiškai tiki žmogumi, dėl ko negalima negerbti šios ekonomikos mokyklos. Tai yra apskritai labai retas ir išskirtinis požiūris šiuolaikinėje visuomenėje. Jeigu ir būna kalbama apie laisvę, tai ji dažniausiai realizuojama destruktyviomis subkultūrinėmis formomis: t.y. aš nekompleksuoju elgtis kaip nors iššaukiamai kokioje nors erdvėjė ir kokiu nors laiku. Laisva rinka kalba apie kitokią laisvę. T.y. darbo, veiklos, gerovės kūrimo laisvė.
Visgi aš nesu šioje vietoje toks optimistas. Štai mano abejonė: ar įmonoma tiek pasitikėti žmogumi, kad būtų galima leisti jam elgtis visiškai laisvai? Žmogus iš prigimties yra socialus. Vienaip ar kitaip, kad išgyventų, jis turi būti kitų žmonių tarpe. Bent jau tam, kad patenkintų pagrindinius instinktus. Tačiau būti tarp žmonių, reiškia kurti kompromisus, taisykles, normas ir t.t. Juk visi esame labai skirtingi. Ir kaip galėtume vykdyti elementarius socialius aktus, iš anksto bent šiek tiek neaptarę jų eigos ir būsimų rezultatų. Primityvios tautos, kurios taip vadinamos buvo ankstesnių mokslininkų, pasirodė (Claude Levi-Strauss‘o ir kitų struktūralistų dėka) turinčios neįtikėtino sudėtingumo vidaus „tvarkos“, „socialines“, „pasaulėžiurines“ sistemas pagal kuriomis remiasi kasdieniame gyvenime. Jeigu darysime prielaidą, kad šie žmonės yra arčiau žmonijos genezės pradžios, tuomet gal iš tiesų žmogaus prigimtis yra tokia, kad jam bent šiokių tokių taisyklių reikia, norint komunikuoti su aplinka? Būtų puiku, jei šiuo klausimu kiltų diskusija dienoraštyje.
Noriu padėkoti organizatoriams už šią studijų savaitę, kurioje buvo pristatomos idėjos ir mintys, mano manymu, galinčios keisti pasaulį ir jo tvarką teigiama ir pozityvia linkme. Lauksime naujų instituto organizuojamų renginių.
Daugiau apie Ekonomikos kursus geriausiems galite rasti čia:
http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/renginiai/lapkricio_10_16_d_llri_ekonomikos_studiju_savaite_geriausiems/4972
