Kad išradimai peržengtų mokslininkų laboratorijas ir pasiektų žmones reikia nei daug, nei mažai – dar šiek tiek išradingumo. Štai broliai Orville ir Wilbur Wright išrado lėktuvą, savo idėją pavertė funkcionuojančiu daiktu. Tik tas „lėktuvas” anuomet buvo ne kas kita kaip sunkesnis nei oras, varikliu varomas skraidantis aparatas, galintis nuo žemės pakelti žmogų. Tikroji jo vertė atsiskleidė, kai jam buvo atrastas praktinis pritaikymas – iš pradžių žvalgyboje ir kare, o po kelių dešimtmečių – gabenant keleivius.
Tačiau ne visi išradimai taip greitai prigyja ir pasiekia visuomenę. Vis tik išradimo pateikimas rinkai geriausiai padeda atrasti reikalingiausias būsimo produkto funkcijas. Pavyzdžiui, kompanija Microsoft jau 2002 metais sukūrė ir pristatė pirmąjį planšetinį kompiuterį, tačiau jis buvo brangus ir neturėjo tokių galimybių kaip bevielis internetas. Tik 2010 metais, kai kompanija Apple už daugumai prieinamą kainą pristatė iPad planšetę, apjungiančią visas šias galimybes, planšetiniai kompiuteriai iš mažai kam prieinamo ir praktiškai nelabai pritaikomo įrenginio tapo vis populiaresniu ir dažniau kasdienybėje sutinkamu daiktu.
Dažnai didžiausią poveikį turi ne išradimas, bet galimybė jį palaipsniui tobulinti ir vis labiau pritaikyti prie žmonių ir rinkos poreikių. Tą puikiai parodo kompiuterių istorija. Pirmasis skaičiavimus galintis atlikti mechanizmas Paskalina buvo išrastas septyniolikto amžiaus viduryje – ją 1642 metais pagamino filosofas ir matematikas B. Paskalis. Šis mechanizmas vadinamas pirmuoju kompiuterio prototipu. Tačiau skaičiuotuvai ir kompiuteriai plačiąją visuomenę pasiekė tik po trijų su puse amžių – dvidešimtojo amžiaus pabaigoje. Tada šis išradimas pavirto inovacija – peržengė mokslininkų laboratorijų ribas ir tapo praktiškai pritaikomas kasdienybėje.
Verslininkai kompiuterius iš mokslininkų laboratorijų perkėlė į beveik kiekvienus namus. Norėdami šį produktą pristatyti kuo didesniam skaičiui žmonių, verslininkai turėjo ieškoti būdų kaip kompiuterius padaryti mažesniais, galingesniais ir patogesniais naudojimui ir dėl to jie palaipsniui tobulino jau daugelį metų egzistuojančius išradimus. Dabar tokių kompanijų kaip IBM, Microsoft, HP, Apple dėka kompiuteriai ir jų programinė įranga iš specializuoto, tik mokslininkams naudingo instrumento, tapo neatskiriama kasdienio gyvenimo dalimi. O progresas šioje srityje buvo stulbinantis: 1969 metais mėnulyje nusileidęs erdvėlaivis Apollo 11 turėjo mažesnio pajėgumo kompiuterius, negu beveik kiekvieno žmogaus kišenėje dabar esantis mobilusis telefonas. Ir visa tai įvyko inovacijas taikančių, į rinkos poreikius atsižvelgiančių, verslininkų dėka!
Remigijus Senavaitis yra LLRI jaunesnysis ekspertas, prie komandos prisijungęs šių metų pradžioje
