Verslo istorijos – nauja LLRI įrašų serija apie garsiausius, kūrybingiausius, inovatyviausius, įžvalgiausius – verslius žmones. Ir apie tai, kuo jų idėja ir įžvalgumas įveikė konkurentus ir pelnė mūsų – pirkėjų – palankumą.
„General Motors” įkūrėjas Henris Fordas buvo žmogus, kurio įgyvendintų inovacijų dėka beveik kiekviena šeima gali įsigyti automobilį.
Iki tol, automobiliai buvo tik turtingiesiems prieinama prabangos prekė, tačiau XX a. pradžioje H. Fordas užsibrėžė tikslą: „Aš pagaminsiu mašiną skirtą plačiajai visuomenei. Ji bus pakankamai didelė, kad sutalpintų visą šeimą, tačiau bus pakankamai nedidelė, kad ją galėtų vairuoti ir prižiūrėti vienas žmogus. Ją gamins patys geriausi darbuotojai ir ji bus pagaminta iš kokybiškiausių medžiagų, tačiau jos dizainas bus paprasčiausias kokį tik įmanoma sukurti. Ji bus tokia pigi, kad ją galės įpirkti bet kuris normalų atlyginimą uždirbantis žmogus ir galės su savo šeima mėgautis atviro kelio ir gamtos teikiamu džiaugsmu.”
Konvejeris – pirmą kartą iš kasyklos į gamyklą
Siekdamas didinti efektyvumą, jis stebėdavo darbininkus ir skaičiuodavo, kiek laiko užtrunka kiekvienas gamybos žingsnis. Jis pamatė, kad darbininkai sugaišta labai daug laiko nešiodami dalis iki konstruojamo automobilio. Ne tik pamatė, bet ir nusprendė, kad darbas ir visos būtinos detalės turi ateiti iki darbininko, o ne darbininkas iki jų. Dėl to H. Fordo gamyklose buvo įdiegtos konvejerių sistemos. Tai buvo pirmas kartas, kai ši technologija buvo pradėta taikyti gamyboje, anksčiau ji buvo naudojama tik kasyklose. Tai jam leido sutrumpinti gamybos laiką ir dar labiau sumažinti produkcijos kainą.
Pirmaisiais metais H. Fordas užsakinėdavo visas detales iš kitų tiekėjų, tačiau kadangi pagamintų automobilių paklausa nuolat augo, jie nespėdavo tiekti tiek detalių, kiek reikėdavo jo gamyklai. Po kurio laiko visas detales pradėjo gaminti pačioje „Ford” gamykloje ir konvejeriais pristatydavo jas darbininkams būtent toje vietoje, kur jų reikėdavo, ir kaip tik tuo metu, kai tos detalės buvo reikalingos. Jo gamykloje darbininkai taip pat turėjo labai aiškiai suskirstytas roles – kiekvienas darbininkas atlikdavo tik vieną operaciją, dėl ko jie puikiai įvaldydavo savo užduotis.
Kaip H. Fordas ir darbuotojai rado bendrą kalbą
Darbas prie konvejerio buvo sunkus ir intensyvus, darbininkai jo nemėgo. Darbuotojų kaita „Ford” gamykloje buvo didelė. Tačiau H. Fordas buvo praktiškas žmogus, jis paskaičiavo, kad daug labiau apsimoka visiems darbininkams padidinti atlyginimus beveik du kartus nei vis priiminėti ir mokyti naujus darbuotojus, kurie po pusės metų vis tiek išeitų iš darbo.
Vidutinis atlyginimas jo fabrikuose pakilo iki penkių dolerių per dieną, kas atsižvelgiant į per paskutinį šimtmetį vykusią infliaciją, dabar būtų lygu 120 dolerių už dienos darbą. H. Fordas taip pat sutrumpino darbo dieną nuo 9 iki 8 valandų ir iki šiol tai išliko standartinis darbo dienos ilgis. Greitai dirbti „General Motors” gamykloje tapo prestižo reikalu, o patys darbuotojai iš savo atlyginimo galėjo nusipirkti savo rankomis surinktus automobilius.
16 milijonų T modelio „fordų” ir sėkmingiausio automobilio titulas
Pirmieji T modelio „fordai” kainuodavo 840 dolerių, o tai buvo lygu metiniam mokytojo atlyginimui, tačiau jau po dešimties metų jų kaina nukrito iki 360 dolerių. Kai gamykla dirbo didžiausiu efektyvumu per dieną iš jos išriedėdavo net 10 tūkst. automobilių (!). Per visą gamybos laikotarpį gamykloje buvo pagaminta daugiau nei 16 milijonų T modelio automobilių „Ford”. Dėl to ši mašina iki šiol turi sėkmingiausio automobilio modelio titulą.
H. Fordo verslo sėkmės paslaptis buvo paprasta – gera, kokybiška ir pigi produkcija, nesiliaujančios efektyvumo paieškos ir teisingas elgesys su darbuotojais. Įdomu ir tai, kad H. Fordas daug anksčiau, nei jo gamyklose atsirado profsąjungos, pagerino darbo sąlygas, padidino atlyginimus ir pasiekė abipusiai naudingą susitarimą su darbininkais. Vien dėl to, kad suprato – laimingi darbininkai yra ir produktyvūs darbininkai.
