Verslo istorijos – nauja LLRI įrašų serija apie garsiausius, kūrybingiausius, inovatyviausius, įžvalgiausius – verslius žmones. Ir apie tai, kuo jų idėja ir įžvalgumas įveikė konkurentus ir pelnė mūsų – pirkėjų – palankumą.
Seras R. Bransonas pradėjo savo verslo imperiją gana paprastai – pirmasis jo verslas buvo prekyba kalėdinėmis eglutėmis. Tiesa šis ir dar keli jo pradėti projektai nepasiteisino ir juos teko uždaryti. Dar nesulaukęs aštuoniolikos jis įkūrė pirmą pelningą verslą – jaunimui skirtą žurnalą „Student“. Tačiau tikros sėkmės jis sulaukė tada kai pradėjo dirbti su tuo, kas jam patiko labiausiai – muzika. Jis su dviem draugais pradėjo paštu pardavinėti muzikinius įrašus. Jau po metų iš uždirbtų pinigų jie galėjo įkurti savo pirmąją muzikos įrašų parduotuvę. Joje atmosfera buvo atpalaiduojanti – ten buvo galima klausytis alternatyvios muzikos gulint sėdmaišiuose, o kartais jie savo klientus nemokamai vaišindavo vegetariškais užkandžiais. Jau tada išsigrynino jų verslo modelis – visų pirma svarbiausia gera klientų patirtis jų parduotuvėse. Po kelių metų jie gavo pasiūlymą pirkti naudotą, tačiau puikiai veikiančią garso įrašymo įrangą ir atidarė savo įrašų studiją ir pradėjo leisti albumus. Pirmieji jų klientai buvo įvairios grupės iš kylančios pankroko ir alternatyvios muzikos scenos. Iš jų sėkmingiausia buvo skandalingoji britų pankų grupė „Sex pistols“. Išpopuliarėjus jų įrašams, trijulė įsteigė daugiau parduotuvių, o jų kompanija augo.
Nuo muzikos įrašų iki avialinijų
Kitas Ritchardo Bransono projektas – Virgin Atlantic oro linijos – buvo pradėtas Britanijai sunkiu metu. Valstybės ekonomika buvo nusilpusi ir ką tik buvo pasibaigęs karas dėl Folklendo salų. Pasibaigęs konfliktas advokatui ir pilotui Randolphui Fieldsui pakišo idėją, kad reikia tiesioginio lėktuvo maršruto tarp Londono ir ką tik apgintų salų. Idėja buvo populiari, tačiau jai įgyvendinti trūko pinigų. Juos galėjo pasiūlyti naujieji muzikos industrijos gigantai – Virgin Records. Taip alternatyvią muziką mėgstantys jaunuoliai tapo avialinijos pagrindiniais akcininkais. Nors galų gale buvo pasirinktas kitas maršrutas – dėl netinkamo nusileidimo tako Folklendo salose galėjo leistis tik pakankamai maži lėktuvai, avialinijos jau per metus tapo pelningos. Jos išsiskyrė tuo, kad ten keleivių patogumas buvo svarbiausias. Jų lėktuvai buvo erdvūs, patogūs ir žaismingo interjero. Kiekvienam klientui priklauso geri pietūs patiekiami normaliuose porcelianiniuose induose (daugumoje oro linijų būna tik plastikiniai indai ir įrankiai) o kiekvienos sėdynės gale yra įmontuotas ekranas per kurį galima žiūrėti įvairius filmus.
Kelionės į kosmosą irgi gali būti pelningos
Po oro linijų sekantis logiškas R. Bransono žingsnis buvo… kelionės į kosmosą. Dabar vystoma kompanija Virgin Galactic siūlys pirmuosius komercinius skrydžius su keleiviais į kosmosą. Šių skrydžių kaina būtų dešimtimis kartų mažesnė nei šiuo metu JAV ir Rusijoje vykstantys skrydžiai. Kai vidutinė vieno NASA erdvėlaivio Shuttle kelionės kaina yra apie vieną milijardą dolerių, Virgin Galactic vieną keleivį į kosmosą turėtų pakelti už du šimtus tūkstančių dolerių.
R. Bransonas ne veltui vadinamas vienu drąsiausių investuotojų. Jo verslo imperija niekada neapsiribojo vien tik avialinijomis ir muzikos įrašais. Virgin kompanijų grupei priklauso daugybė įvairaus profilio kompanijų – tai ir mobiliųjų telefonų tinklai, taksi keleivius vežiojanti motociklais, turistinių kelionių agentūros, atsinaujinančių energetikos rūšių kompanija ir dar daugybė įvairiausio profilio kompanijų. Į visas šias sritis kompanijos įkūrėjas žengė drąsiai ir įdėjo visas savo jėgas, o jei verslas nepasiteisindavo, jį parduodavo arba uždarydavo ir entuziastingai imdavosi kitų projektų. Virgin kompanijų grupės sėkmė parodo kokie lankstūs gali būti verslininkai siekdami prisitaikyti prie rinkos poreikių ir kaip kūrybingas verslininkas gali pastoviai atrasti galimybių ten, kur jų niekas daugiau nemato. Net jei tos galimybės slypi kosmoso platybėse.
