Vakar dienos Financial Times spausdina gerą komentarą apie energetinio saugumo mitus. Nors ši tema labiau aktuali energetikos ir saugumo specialistams, ją svarbu atsiminti ir dabartinių įvykių – nuo naujos AE statybos iki grėsmių iš Rusijos – fone.
Cituojant Pierre Noël:
„<…> Pasaulinė naftos rinka negriūna. Nepaisant judėjimo link didesnės valstybė kontrolės, nafta vis dar prekiaujama globaliai integruotoje rinkoje, įėjimui į kurią nereikia diplomatinių ar karinių pajėgumų. Pasaulio ekonomikai gresia vidutinio laikotarpio rizika, susijusi su energijos trūkumu ir su trumpais jos sutrikimais, bet nėra nieko, ko mes negalėtume išspręsti. <…>“
Aišku, Lietuvos patirtis, perkant naftą iš Rusijos „Mažeikių naftos“ perdirbimo gamyklai, nėra rožinė, tačiau, reikia pripažinti, kad net ir naftos tiekimo nutraukimas jokios katastrofos nesukėlė būtent dėl to, kad naftos galima nusipirkti ne tik iš Rusijos.
„<…> Viena iš pagrindinių 1970-ųjų metų pamokų yra tai, kad laisva rinka yra pirmoji vartotojų gynybos linija. Laisvė importuoti ir kainų kontrolės nebuvimas apsaugojo JAV nuo fizinio tiekimo nutrūkimo per 2002 metų Venesuelos streiką ir po 2005-ųjų metų uraganų. Importo ir kainų reguliavimas yra vienintelė chroniško naftos trūkumo Kinijoje priežastis. Kaip Beijing‘as pagaliau supranta, naftos tiekimo saugumas yra per daug svarbus, kad jo nepalikti rinkai.“
Populiaru perfrazuoti Clemensau citatą „Karas per daug svarbus, kad jį palikti generolams“ įvairiausiais būdais (jūsų autorius – ne išimtis). Tačiau tai, kad ne rinka, o būtent kovojimas su rinka, sukelia praktiškai visas ekonomines blogybes, yra akivaizdus, tačiau sėkmingai ignoruojamas faktas. Apie tai LLRI (ir ne tik) kalba seniai ir daug. Energetikos tema šioje srityje LLRI yra atlikusi ne vieną savaitgalio skaitiniams tinkantį darbą: „Energetikos politika: priemonės, galimybės, kryptys“, ar laisvesne forma parašytą „The Impact of Economic Policy on Security of Supply of Energy“.
Galiausiai reikia pripažinti, kad „energetinė nepriklausomybė“ iš esmės yra neįmanoma. Na, nebent Robinzono Kruzo scenarijuose (kita vertus jo energetinės nepriklausomybės pagrindą sudarė tai, kad jokios energijos jis neturėjo). Kalbos apie brangius, bet neva „energetinę nepriklausomybę didinančius“ energijos šaltinius yra netoli oksimorono. Ką gauni, kai pakeiti vieną energijos šaltinį kitu – brangesniu – energijos šaltiniu? Duh…. – brangesnę energiją.
