Pasiklydę kažkur tarp absurdo ir mokslinės fantastikos, europarlamentarai nesiliauja stebinę savo iniciatyvomis. Štai, kad ir paskutinis pavyzdys – siūlymas uždrausti lauko šildytuvus – kurių dėka lauko kavinėse galima sėdėti ilgiau. Nors šių prietaisų CO2 emisijos D. Britanijoje sudaro 0,002 procento visų emisijų.
Čia reikėtų prisiminti, kad lauko šildytuvų naudojimas išplito būtent po to, kai kavinėse buvo uždrausta rūkyti viduje. Kitaip tariant, eilinį kartą, valdžios įsikišimas sukėlė nenumatytų padarinių.
Stebėdamas, kaip ES gelbėdama pasaulį ir žmones pačius nuo savęs, bandydama uždrausti viską, kas smagu, naudinga ir patogu (greiti automobiliai, kaitrinės lemputės, šildytuvai) siūlau griebti jautį už ragų ir imtis iniciatyvos uždrausti šildymą. Gi, jei pagalvoji, patalpų šildymas iš esmės yra netvarus.
Nesu paranojikas, bet nematyti paralelių tarp raudonųjų ir žaliųjų troškimo valdyti kitų žmonių gyvenimus nebeįmanoma. Raudonieji asmeninę kitų laisvę ir gerovę (tačiau jokiu būdu ne savo) aukojo dėl „šviesaus rytojaus“; Žalieji kitų laisvę ir gerovę aukoja tam, kad išvengti „tamsaus rytojaus“. Nors tiek vieni, tiek kiti dėl rytojaus vizijos klysta.
Kol šiaip visai protingi ir racionalūs žmonės savo supratimą apie klimato kaitą grįs Alo Goro mokslinės fantastikos filmais, tol racionalių sprendimų tikėtis nereiktų. O kol kas – palaukite. Gal asmeniniu lėktuvu atskris Alas Goras ir papasakos, kad paskutinė jūsų kelionė perpildyta ekonomine klase buvo socialiai neatsakinga. Arba Europos Parlamentas, sudalyvavęs išvykoje „Briuselis – Strasbūras – Briuselis“ nuspręs, kad nafta vis dar per pigi, ir pakels mokesčius benzinui.
