Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, dalis žiniasklaidos „pardavinėja“ Žemės valandą: „valandai išjunkime šviesas“ sako vieni, „leiskime atsikvėpti Žemei“, sako kiti. Kaip ir kiekvienais metais, taip, ir šiais, sakysiu, kad Žemės valanda yra beprasmė ir klaidinanti iniciatyva.
Visų pirma, praktiškai jokių CO2 emisijų sumažėjimo nebus. Cituojant Bjorn Lomborg, jei visi žmonės, visame pasaulyje išjungtų visas namų ir butų šviesas, ir visas energijos suvartojimo sumažėjimas būtų paverstas į CO2 emisijų sumažėjimą, efektas būtų toks pat, kaip Kinijos CO2 emisijų sustabdymas keturioms minutėms. Arba kitaip tariant – net ir hipotetinis geriausias scenarijus yra nieko vertas.
Visų antra, apšvietimas sudaro daug mažesnę dalį energijos suvartojimo, nei pvz., šildymas. Kodėl norintys švęsti Žemės dieną, pasirenka vieną valandą sėdėti šiltuose jaukiuose namuose su apšviestuose žvakių. Tikresnė žemės diena būtų bent valandą prastovėti lauke. Ir pamiršus visus modernios gamybos produktus – striukes, pirštines ir batus (visų šių daiktų ir medžiagų gamyboje išskiriamas CO2). Spėju, tai labiau nei kas kitas sugrąžintų sveiką protą ir supratimą, kokią neišmatuojamą naudą žmonijai duoda civilizacija, technologija ir energijos naudojimas.
Naudoti energiją yra gerai. Elektra, šiluma, transportas yra gerai. Jei jau gesinsite šviesą, ir valandą tamsoje užsiimsite apmąstymais, siūlau pagalvoti, kaip nuostabu yra tai, kad technologijų ir energijos pagalba kiekvienas galime važinėti ir skraidyti tokiais greičiais, kurie prieš kelis šimtmečius nesisapnavo net patiems turtingiausiems ir galingiausiems. Kad mūsų butai ir namai yra šiltesni ir šviesesni, nei buvusių karalių pilys. Kad šiltas dušas yra kasdienė smulkmena.
Na, o Šiaurės Korėjoje kiekviena diena yra Žemės diena.
O čia senesnis įrašas apie tą patį.