Ar įmanoma apriboti milžinišką valstybės skolos augimą? Šis klausimas aktualus ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių mokesčių mokėtojams. Teoriškai, tokį limitą Lietuvoje mes turime: kasmet tvirtinant valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymą, jame būna patvirtinamas ir vyriausybės grynojo skolinimosi limitas. Jungtinėse Amerikos Valstijose įstatymu tvirtinamas bendras valstybės skolos limitas. Bėda tame, kad šie limitai neatlieka savo funkcijos: vietoje to, kad sustabdytų skolos augimą, jie yra padidinami kaskart, kai norima skolintis daugiau.
Kaip rašo CNN, JAV iždas Kalėdų proga gavo dovanėlę – padidintą valstybės skolos limitą. Nauju prieš pat Kalėdas priimtu įstatymu šis limitas buvo padidintas nuo $12,1 trilijono iki $12,4 trilijono. Tačiau iždui neteks ilgai džiaugtis $290 milijardų didesniu skolos limitu, nes naujoji aukštesnė valstybės skolos riba bus pasiekta jau vasario viduryje. Skolos augimo tempą puikiai iliustruoja palyginimas, kad per pastaruosius 7 metus vidutinis metinis biudžeto deficitas būdavo $304 mlrd., o dabar panašios sumos vos užtenka dviejų mėnesių gyvenimui ne pagal išgales finansuoti.
Didesnis skolos limitas yra dovana iždui todėl, kad pasiekus iki naujojo įstatymo galiojusį limitą, šalis būtų ties defolto riba. Iždo pareigūnai galėtų priimti “esktraordinarias priemones” tam, kad valstybės neištiktų defoltas, t.y. kad būtų įmanoma vykdyti visus įsipareigojimus. Būta atvejų, kai Kongresui nepadidinus skolos limito, iždas tokias priemones taikydavo po kelis mėnesius, tačiau su didėjančiu atotrūkiu tarp pajamų ir išlaidų, iždo priemonės šįkart būtų pratempusios ne daugiau kelių savaičių, o gal ir išvis – vos kelias dienas.
Kokia tuomet skolos limito prasmė, jeigu jis neatlieka savo funkcijos? Na, limitas palieka bent jau teorišką galimybę defoltui ir tuo gali pasinaudoti už griežtesnę fiskalinę politiką pasisakantys politikai. Griežtesnę fiskalinę politiką propaguojantys kongresmenai gali “paspausti” kitus politikus, kad išlaidavimas ir valstybės skola augtų ne taip greitai. Bet ar šie politikai išties išdrįstų pasiųsti savo šalį į defoltą, šitaip parodydami savo prieštaravimą vykdomai politikai? Vis tik tiek JAV, tiek Lietuvos, tiek Graikijos, tiek bet kurios kitos šalies politikams būtų naudinga įsisąmoninti, kad šalies bankrotas yra įmanomas, bei kad su skolų limitus reglamentuojančiais įstatymais nedera elgtis kaip su eilinėm apskaitos knygom, o atotrūkis tarp pajamų ir išlaidų neturėtų lengvu rankos mostu būti padengiamas skolomis.
