Cituojant būtina nurodyti: “Šaltinis: LLRI blogas”
LLRI nuo 1997-ųjų du kart per metus atlieka Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiami Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimai ir jų prognozės, paremti rinkos dalyvių nuomone. Tyrimas paremtas apklausa, kurioje dalyvauti kviečiame sėkmingai dirbančių įmonių specialistus.
Šią savaitę pristatinėjome 23-iąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą. Turbūt kiekvienoje spaudos konferencijoje, skirtoje šiam tyrimui, iš auditorijos pasigirsta toks ar panašus į jį klausimas: kiek šis tyrimas yra patikimas ir ar galima daryti reikšmingas išvadas apklausus kelias dešimtis žmonių? Manau, jog kiekvieną kart į šį klausimą randame puikų atsakymą, tačiau šis klausimas vertas kiek išsamesnio aptarimo.
Esame linkę pasitikėti įvairių autoritetais laikomų institucijų ir įmonių ekonominėmis prognozėmis. Tačiau nuostabą kelia tai, jog retas iš prognozuojančiųjų pateikia savo prognozės metodą, o jei ir pateikia – retas iš mūsų juo pasidomi. Atrodo, intuityviai tikime, jog už kiekvienos prognozės slypi didelis, sudėtingas, paprastam žmogui sunkiai suprantamas ir visa aprėpiantis ekonometrinis-matematinis modelis. Manau, jog susiduriame su paradoksaliu reiškiniu, kai prognozėmis pasitikime, būtent todėl, kad iš tikro nė nežinome kas slypi už kiekvienos iš jų.
Neįmanoma sukurti ekonominio modelio, kuris sugebėtų įvertinti visus įtaką prognozuojamam ekonomikos reiškiniui turinčius kintamuosius. Modelis yra realybės supaprastinimas, o tai neišvengiamai veda į paviršutiniškumą. Ekonomika yra gyvas organizmas, jos variklis yra individų elgesys. Pasaulyje nėra sukurta modelio, kuris sugebėtų įvertinti visus žmogaus elgesį veikiančius veiksnius. Kaip, pavyzdžiui, į ekonometrinį BVP prognozės modelį galima įtraukti individualios veiklos apmokestinimo pasikeitimą?
Tačiau manau, jog prognozės būdų, galinčių šį veiksnį įvertinti, yra. Tai tie patys žmonės, individai, veikiantys ekonomikoje ir ją sudarantys. Jie geriausiai žino, kokį svorį jiems turi nauja individualios veiklos apmokestinimo tvarka, jie yra arčiausiai visų ekonominę veiklą įtakojančių kintamųjų, kuriuos bet koks modelis sugebės įvertinti tik apgraibomis.
Nesu nusiteikęs prieš modelius ar skaičiavimą – man skaičiuoti patinka, mėgstu „kiekybišką kokybės vertinimą“. Tačiau toks sudėtingų modelių garbinimas ir tikėjimas jais yra naivus kiekybiškai neapibūdinamų reiškinių supaprastinimas. Manau, jog jis mažų mažiausiai neturėtų būti laikomas reikšmingesniu, nei sėkmingai ekonomine veikla užsiimančių žmonių vertinimai. Aklas pasitikėjimas skaičiavimais ir reikšmingų veiksnių ignoravimas priveda prie tokių reiškinių kaip šiandieninė pusės milijardo skylė nacionaliniam Lietuvos biudžete.
