Kartais apima jausmas, kad tik Lietuvoje įmanoma tai, kad koks nors vienas Seimo narys, nuo valstybės slepiantis mokesčius, registruojantis automobilį ne Lietuvoje, pradeda dėtis pensininkų draugu. Arba kad koks nors kitas Seimo narys/ė teatrališko rūpesčio surauktu veidu gyvenimo būdo laidoje pasakoja apie tai, kaip jų šeima taupo maistui ir pragyvenimui. Arba, kad visa grupė Seimo narių maniakiškai įsikibę brangių automobilių (išperkamosios) nuomos, seka pasakas apie būtinybę apsaugoti nacionalines vertybes.
Bet štai „maloniai nuotaiką praskaidrina” ir broliškosios Europos Sąjungos biurokratai.Pastarieji pasirodo paskelbė streiką, nes šiais metai jiems nenorima didinti atlyginimų! Išgirdote teisingai, streikas vyksta net ne dėl to, kad vyksta koks nors atlyginimų mažinimas (kas būtų visiška natūralu ekonominio sunkmečio metais), o dėl to, kad nevyksta algų didinimas.
Net nebežinau ką čia ir bepridurti. Begyvenant aplinkoje izoliuotoje nuo realaus pasaulio, matyt, išsivysto visiškas atitrūkimas nuo realybės.
Economist blog‘as gana vaizdžiai palygino ES biurokratų su viduramžių Kinijos dvaro valdininkų gyvenimą – nuobodus, paauksuotas narvelis.
Prisipažinsiu, aš suprantu abi puses. Turint galvoje, kad atlyginimų sistema buvo sutarta seniai, jos ignoravimas, bent jau teisiškai, yra sudėtingas. Kita vertus, turint galvoje, kad viešojo sektoriaus atlyginimai kai kuriose šalyse, pvz., Airijoje ar Latvijoje yra smarkiai karpomi, ES šauniausiųjų noras pasidovanoti sau didesnį atlyginimą atrodo keistai. Ypač atsižvelgiant į tai, kad jie ir taip turi aibę privilegijų. Nuo neapmokestinamų atlyginimų, išmokų būstui , išmokų vaikams ir subsidijuojamas vietas Europos mokyklose, iki „emigrantų išmokų”, kurios mokamos net ir tiems, kurie Briuselyje gyvena jau daug metų.
Life on the EU gravy-train is not to be envied, Economist
Privačiame sektoriuje atlyginimą iš esmės nustato tavo darbo rezultatai. Tuo tarpu atrodo, kad valdžios sektoriaus atlyginimai nustatomi pagal tai, kiek žmogui reikia kompensuoti, kad jis imtųsi tokio sunkaus ir nedėkingo darbo – būti valdžioje (ar bent jau dirbti valdžiai). Kiek pamenu, anksčiau Seimo nariai argumentuodavo, kad, būdami Seime, jie praranda kvalifikaciją, nebegali grįžti į darbo rinką ir pan., ir todėl nebeišrinktiems Seimo nariams reikėtų mokėti periodines išmokas (rentas).
Ką gi, situacija tikrai nepavydėtina. Bet, kaip primena, the Economist, anksčiau būdavo blogiau. Aukščiausiais viduramžių Kinijos dvaro valdininkais galėdavo būti tik eunuchai.
