Stebint viešąją erdvę, diskusijas tarp politikų ir specialistų, galima pastebėti tam tikrų pokyčių. Bent jau tam tikrose aplinkose, kaltinimais, kad vienas ar kitas rinkos dalyvis yra „monopolistas“, svaidomasi lyg ir truputi atsargiau. „Monopolistas“ iš keiksmažodžio tampa bent jau tam tikrus kriterijus atitinkančia sąvoka, rodančių pardavėjų kiekį ar rinkos galią. Aišku, tai dar toli iki libertaristinio monopolijos apibrėžimo – valstybės suteikta privilegija – bet šioks toks progresas.
Bet dabar štai iškyla naujas baubas –„oligopolija“. Spėju, kad tiems, kas su šiuo apibrėžimu susipažino ekonomikos paskaitose, oligopolija, be kita ko, asocijuojasi su karteliniais susitarimais. O karteliniai susitarimai asocijuojasi su nusikaltimu, kuriuos prieš visuomenę neva atlieka susimokę godūs verslininkai. O jei dar iš vadovėlių prisiminsime, kad įžymiausias kartelis yra OPEC, oligopolijos žala atrodo dar didesnė.
Kadangi tema ilga ir plati, susidomėjusiems norėjau parekomenduoti Pascal Salin straipsnįCartels as Efficient Productive Structures, kuriame jis kelia šiandienos konkurencijos politikai kone šventvagišką mintį, kad karteliai yra efektyvus ir visuomenei naudingas resursų paskirstymo ir gamybos būdas.
