Ž. Šilėnas: Kodėl galima mėgti Galileo Galilei bet nemėgti Galileo projekto (papildyta lapkričio 19 d.) (0)

Galileo Galilei buvo italų mokslininkas, filosofas praturtinęs Europos mokslą ir tituluojamas modernaus mokslo tėvu. Jis teleskopo neišrado, tačiau Galileo Galilei darbai teleskopu ir jo inovacijos išpopuliarino šį prietaisą. Senajame pasaulyje iki tol panašaus prietaiso nebuvo, tad teleskopo atmainos tapo ir komercinė sėkmė – jį galimą buvo pritaikyti laivyboje ir kitose srityse.

Galileo yra ES iniciatyva sukurti ES palydovinę navigacijos sistemą. Kaip ir daugelis ES projektų, šis yra vėluojantis, komerciškai nepasiteisinantis ir finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Todėl dabar ES yra sprendžiama, ar išleisti papildomus 2 500 000 000 Eurų šiam projektui gelbėti.

Teigiama, kad dabartinė amerikiečių GPS sistema, kuria naudojamės yra netinkama, nes ji ją valdo JAV karinė struktūra. Įdomu, kokius ateities situacijas prognozuoja nuo realybės atitrūkę ir tarp nulių paskendę ES mandarinai? Karą su JAV? Teiginiai, kad Galileobus technologiškai pažangesnis už GPS yra perdėti, nes GPS sistema yra pastoviai atnaujinama. Be to, turint galvoje amerikiečių ekspertizę ir patirtį šioje srityje, manau, nemaža dalis vartotojų (kaip ir jūsų autorius), prireikus labiau naudotųsi GPS, o ne Galileosistema.

Teiginiai, kad jei jau ES leidžia milžiniškus pinigus žemės ūkiui, tai išleisti mažiau milžinišką sumą technologijai yra mažesnis blogis, yra iš esmės klaidingi. Blogis gal ir mažesnis, tačiau ES iš vis neturėtų imti ir leisti milžiniškų mokesčių mokėtojų pinigų ekonomiškai nepagrįstoms iniciatyvoms. Mažesniojo blogio pasirinkimas šiuo atveju panašus į situaciją, kuomet plėšikai svarsto ar dalį grobio išleisti linksmybėms, ar paaukoti labdarai. Skirtumas tik tas, kad iš labdaros dar galima tikėtis tam tikro gėrio. Tuo tarpu sunku pasakyti, ką be neaiškių ambicijų patenkinimo ir interesų grupių pamaloninimo pasieks 2,5 milijardo Eurų išlaidos.

Galileo Galilei patobulino egzistavusią technologiją, o ne kūrė jos kopijas. Drįstu spekuliuoti, kad jei jo turguje būtų buvę galima nusipirkti gerą teleskopą, jis daugiau laiko būtų skyręs dangaus kūnų stebėjimui, o ne brangių teleskopų kopijų gamybai. O jei dar teleskopus būtų dalinę nemokamai?..

Papildymas:

Štai, ką šiuo klausimu mano (visas teksta žemiau): Pierre Bartholomé (European Space Agency) ir Kevin Madders (Systemics Network International) pasisakantys už Galileo sistemą:

1. Galileo nebus pranašesnis už GPS, ir tikrai nenukonkuruos trečios kartos GPS.

2. Galileo nebus komerciškai sėkmingas.

tačiau… 3. Europai reikia Galileo, nes jis labai įdomus ir gali pasirodyti naudingas.

Oho! Pataisykite, jei klystu, tačiau kokiame banke verslininkas gautų 2,5 milijardo Eurų dovaną (net ne paskolą, o dovaną) su panašia argumentacija? Taip, privačios kompanijos dažnai investuoja į leap of faith , t.y.  ambicingus ir rizikingus projektus, tačiau: jos rizikuoja savo pinigais; ta rizika pateisinama tuo, kad projektas gali būti labai sėkmingas. Galileo atveju, atrodo, nei vieno, nei kito nėra.

Why the Galileo project must go ahead

By Pierre Bartholomé and Kevin Madders

Published: November 18 2007 17:55 | Last updated: November 18 2007 17:55

 

Galileo, Europe’s answer to the US global positioning system, is in trouble. Finance ministers are squabbling over a €2.4bn ($3.52bn) funding gap after a private consortium pulled out. A committee of British MPs has called for it to be put on ice unless there is a more convincing cost-benefit analysis.

The system was supposed to be available from 2010. Its accuracy would be measured in centimetres, not metres as with GPS, and visibility would improve – making it perfect for aircraft and other purposes, adding up to a huge civilian market. But GPS III, due in 2012, will also be more precise and reliable. So, if Galileo comes on line only around 2013, as present estimates suggest, it will not be able to steal a march on GPS.

Given the strength of the case against, it is hardly surprising to find ministers tongue-tied when defending Galileo. However, we believe Europe should go ahead with Galileo – but only under certain conditions.

Galileo is a technological place-marker. Have it, and you will be a leader in understanding and exploiting the potential of one of the biggest technologies to have arisen in the past 50 years. Shun it, and you will end up less well equipped to reap the benefits of positioning from space.

It is true that investing only in applications, not the system itself, could produce some of the benefits. But not all. There is no substitute for knowing a fundamental tool such as this one inside out, for the simple reason that we do not know many of the applications yet. The best way to make the innovative jump comes from making and then running the system.

There is no doubt Galileo can fulfil this role. It is superbly designed. We do not think it necessary for Galileo to be better than GPS III. It needs to be equivalent, so that Europe is in the game. If it stays out now, it will be much harder ever to get in, because this is technology that evolves rapidly.

There is also the chance that the additional services – for example, early warning of failure for safety-critical users such as airlines – will pay handsomely. The market is there. But this is not really the point when one enters a world game such as this. Contrary to what the UK House of Commons transport committee’s report suggests, not much trust can ultimately be placed in mere cost-benefit analysis with fundamental ­enabling infrastructures of this kind. Such analysis tends to be too crude because hard data are necessarily unavailable.

It was for the same reason that the UK could not see the value of communications satellites for Europe in the 1970s, which in fact turned into a powerful market for applications such as television and the internet.

Spatial positioning technology is in the same league as previous fundamental technologies, such as transistors, computers and mobile phones. We must get on with making sure the chances can be seized.

However, there are many ways ­Galileo can come unstuck, especially managerial and political. It is essential that delays are minimised. The system’s design should not be tampered with to play catch-up with GPS, for example, or downgraded as suggested by the transport committee report.

The European Commission must assume clear ownership and top-level management responsibility, and equip itself to exercise the role of supremo effectively. All those involved will have to allow it to meet its targets, working with and directing the European Space Agency as prime contractor.

European Union member states must resist the temptation to interfere in the project once it kicks off anew. On the Commission’s side, it needs to be more pragmatic about allocating work between countries. The normal rigours of open competitive bidding will probably have to be relaxed for this case. The Commission should aim for a compromise.

Policymakers need to stop duping themselves and others: it is idle to assume commercial revenue will cover all operations costs. The EU must plan for a sustaining budget. However, it should also look at the merits of slicing up and auctioning individual Galileo commercial services as the market ­ripens. The EU should guarantee far better transparency.

If ministers endorse a Galileo reorientated on these kinds of premises, it can turn the system into an asset for the citizens and security of Europe.

Mr Bartholomé, former head of the European Space Agency’s satellite communications design team, and Mr ­Madders are partners in the consultancy, Systemics Network International. Tony Ballard of Harbottle & Lewis also contributed to this article

 

Copyright The Financial Times Limited 2007

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

11 − 5 =