Sarkozy pareiškimas, kad ES turėtų papildomai apmokestinti produkciją iš šalių, kurios nepasirašusios Kyoto protokolo, savo esmes yra protekcionistinis ES šalių produkcijos atžvilgiu, o įgyvendintas turės neigiamų pasekmių tarptautinei prekybai.
Prekybą tarp šalių galima apriboti įvairiais būdais – importo mokesčiai yra vienas iš paprasčiausių ir labiausiai paplitusių. Importo mokesčiai padidina importuojamo produkto kaštus, kas dažniausiai reiškia santykinai didesnes importuojamų prekių kainas vartotojams, santykinai didesnes vietinės produkcijos kainas (jei importuojamos prekės yra pigesnės nei vietinės, muitai padaro jas brangesnes, nes apmokestintos importuojamos prekės negali „numušti“ kainų lygio) ir papildomas pajamas biudžetui mokesčių pavidalu.
Nenuostabu, kad vietiniai gamintojai ir valstybės muitų rėžimus mėgsta. Problema tame, kad muitai dažnai taikomi abiejose šalyse, t.y. principu „muitas už muitą“. Taigi, jei ES apmokestins šalių, nepasirašiusių Kyoto protokolo, produkciją, toks pat likimas neabejotinai laukia ir ES prekių. Kitaip tariant, abiejose pusėse, padidės muitai, o tai bus žalinga visiems, išskyrus siauras interesų grupes.
Dar įdomesnis pranešimas atėjo išES biodyzelino gamintojų susirūpinusių iš JAV įvežamu subsidijuojamu biodyzelinu. Gerai, kad ES biodyzelino gamintojai pastebi, kad subsidijos iškreipia rinką ir priveda prie neoptimalių sprendimų. Blogai, kad tas supratimas jiems aktualus tik tiek, kiek tai atitinka jų interesus.
Tiek JAV tiek ES subsidijos ekonomiškai nepasiteisinančiam energijos šaltiniui, kuris turi tiek prognozuojamų neigiamų pasekmių (nuo aukštesnių maisto kainų iki miškų mažėjimo) ir geriausiu atveju nežymų poveikį CO2 emisijų mažinimui, yra klaidingos politikos pavyzdys.
Galiausiai iš „kovos su klimato kaita ES stiliumi“ pozicijų, biodyzelino importas iš JAV turėtų būti sveikintinas – pakeičiama dalis
iškastinio kuro ir negaunama jokio šalutinio poveikio ES ekosistemai, kurią sukeltų plati pirmos kartos biodyzelino gamyba. Lygiai taip pat, kaip JAV bioetanolio šalininkai, akcentuodami kovą su klimato kaita, neturėtų priešintis bioetanolio importui iš Brazilijos. Lygiai taip pat kaip, ES, norėdama uždrausti kaitrines lemputes ir pakeisti jas fluorescensinėmis, neturėtų taikyti apsauginių importo muitų importuojamos fluorescensinėms lemputėms iš Kinijos.
Kažkaip ima atrodyti, kad „žaliasis verslas“ yra labiau susirūpinęs verslo perspektyvomis nei plačiai deklaruojamu planetos gelbėjimu. Nieko tame blogo (čia tikrai be ironijos), bet daiktus reikia vadinti tikraisiais vardais.
