Matyt, negyvename taip blogai, kad iš dviejų alternatyvų – išbraukti 10 žodžių Darbo kodekse arba skirti 81,2 mln. mokesčių mokėtojų pinigų subsidijoms – valdžia renkasi pastarąją.
Iš pradžių Darbo kodekse įdedama nuostata, apsunkinanti galimybes atleisti darbuotoją, jeigu jam nedaug liko iki pensijos. Verslas, nenorėdamas pakliūti į šiuos valdžios spąstus, iš viso liaujasi samdęs garbaus amžiaus darbuotojus.
Tada valdžia – vietoj to, kad tą nevykusią nuostatą pašalintų – skiria 81,2 mln. subsidijoms, kad verslas vėl priimtų vyresnius kaip 50 metų darbuotojus. Na ką, nemokami pinigai – verslas tuos darbuotojus priims, o kai baigsis subsidijos ir vėl atleis, iki kol nesuėjo trys metai iki pensijos, nuo kada atleisti darbuotoją bus per brangu arba faktiškai neįmanoma. Garbaus amžiaus žmonės liks be darbo, o valdžia dėsis „padariusi viską“.
Valdžios užimtumo politika šiuo metu primena turtingų vakarų valstybių paramą Afrikos vaikams. Vietoj to, kad netrukdytų kurtis ir vystytis vietiniam verslui, kuris produktus pasigamintų pats, vaikams tiesiog nuvežami kalnai pledų, striukių, jei pasiseka – ir pačiūžų bei kolos buteliukų, kurie, būdami nemokami, sužlugdo vietinius gamintojus. Afrika skursta, o mes jaučiamės „padarę viską“.
